Vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai - tai gydomųjų savybių turintys augalai, kai kurie priklausantys prie pirmųjų Vaistų žmonijos istorijoje. Apie 12000 augalų rūšių skaitomi vaistinais. Augalai, iš kurių paruoštais vaistais gydomi žmonės ir gyvūnai ar kurie vartojami profilaktiškai, vadinami vaistiniais, o gydymas jais – fitoterapija. Gydomąją galią turi augalų eteriniai aliejai, karčiosios ir rauginės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir skaidulinės medžiagos, gliukozidai ir kitos medžiagos.

Vaistiniai augalai dažnai priešpastatomi pagamintiems cheminiems vaistams. Kartu paplįtusi nuomonė turį naturalūs augaliniai vaistai silpnesnį šalutinį poveikį ir beveik nesukelia organizmo alergijos. Tačiau tai negalima apibendrinti, jeigu lyginama, reikia palyginti konkrečią gydymą vaistiniu augalu su gydymu kitais vaistais.

Vaistiniai augalai labai reikšmingi farmacijoje. Iš augalinių žaliavų ar sintetizuotų veiklosios medžiagos atitikmenų pagaminama bene trečdalis visų vaistų.

Kadangi daugelis vaistinių augalų vartojamas maistui, riba tarp maistu ir vaistu nėra griežta. Riba tarp vaistinių, prieskoninių, narkotinių, nuodingų augalų taip pat sunku apibrėžiama ir priklauso nuo situacijos.

Taikymas

Vaistai - tai įvairios gydomosios mikstūros, tepalai, balzamai, nuovirai, trauktinės, ištraukos, užpilai, milteliai, kartais ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios vandens procedūros, inhaliacijos, daromi pavilgai, kokteiliai. Tinkamai vartojamos vaistažolės gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų. Vaistiniai augalai labai praverčia pačioje kai kurių ligų pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti arba pereiti į lėtines formas. Vaistažolės pasitelkiamos ir tada, kai ligonio negalima gydyti cheminiais vaistais.

Vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos priklauso šiems cheminėms junginiams:

Alkaloidai
Eteriniai aliejai
Flavonoidai
Glikozidai
Rauginės medžiagos
Saponinai

Vaistinių augalų privalumai ir trūkumai

Vaistažolės vartojamos pagal ilgą patirtį liaudies medicinoje. Tuo tarpu sintetiniai preparatai išbandomi tik palyginus trumpam.

Augalai visada veikia kompleksiškai, tai reiškia, kad gali būti keletas veiklųjų medžiagų vaistažolės sudetyje. Sintetiniuose preparatuose vartojamos tik izoliuotos veiklosios medžiagos. Ne visos medžiagos izoliuotos ir apibrėžtos.

Veikliųjų medžiagų koncentracija augaluose skiriasi pagal rinkimo vietą, laiką, orą. Atitinkamai sudetingas dozavimas.

Vaistinių augalų rinkimas

Augalų negalima rinkti pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių, trąšų ar cheminių medžiagų sandėlių, elektrinių, geležinkelių, sąvartynų, fermų.

Vaistams renkamos beveik visos augalų dalys: pumpurai, žiedai, lapai, stiebai, žievė, šaknys, vaisiai, sėklos.

Vaistams augalai renkami tuomet, kai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Pumpurai ir žievė renkami ankstyvą pavasarį, kai pradeda brinkti, lapai ir žiedai – prieš pat augalo žydėjimą ar jo pradžioje, kartais skinant visą žiedyną, kartais – tik vainiklapius. Šakniastiebiai ir šaknys kasami pavasarį arba rudenį, visiškai sunykus antžeminei augalo daliai. Kai kas atkreipia dėmesį į mėnulio fazes ir paros metą. Daugiausia veikliųjų medžiagų augalai turi auštant - bet tai sunku apibendrinti.

Renkami tik pilnai užaugusios, sveikos augalo dalys, o vaisiai ir sėklos - visiškai prinokę. Negalima skinti nešvarių, šlapių, pageltusių, padžiūvusių, ligų ar kenkėjų užpultų augalų.

Surinktos vaistažolės tuoj pat plonu sluoksniu ant popieriaus ar švarios medžiagos paskleidžiamos džiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai ir neužlyja lietus. Kai kurie augalai gali būti džiovinami surišti į šluoteles ir pakabinti. Sultingi lapai pradžioje apvytinami, o po to džiovinami. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą nuvalomi, nuplaunami, o stori - supjaustomi išilgai.

Vaistažolės išdžiūsta per 3-15 dienas. Gerai išdžiūvusios vaistažolės laikomos drobiniuose maišeliuose, dėžėse, stiklainiuose, vėsioje, sausoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Paprastai antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 1 ar 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai - 3 m.

Vaistinių augalų vartojimas

Arbatai pasigaminti reikia 1-3 arbatinius šaukštelius vaistažolių užpilti litru verdančio vandens. Lapus, šakeles, šaknis paliekama dešimčiai minučių pritraukti, žiedų arbatai - užtenka penkių minučių. Vartojama perkošta arbata. Vaistažolių arbatos, užpilai ir nuovirai greitai genda, todėl jie turėtų būti ruošiami kasdien. Jei tokios galimybės nėra, jie laikomi šaldytuve ne ilgiau, kaip dvi paras.