Budizmas

Budizmas - pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560-480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia "atbudęs, praregėjęs, nušvitęs") vardą. Tai istorinis (pagal kai kuriuos šaltinius - pusiau legendinis) indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos.

Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo - žmogaus ar dievo. Budizmo esmė - tikėjimas, kad atbusti, arba nušvisti, gali bet kuris žmogus, kuris vis besikartojančių įsikūnijimų (Samsara) tėkmėje vadovausis Budos pavyzdžiu bei mokymu ir remsis savo asmeninėmis pastangomis. Budistų tikslas - atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms; galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas - nirvana.

Doktrinos pagrindas

Buda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į būties ratą ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti, paskelbė Keturias tauriąsias tiesas, jo mokymo pagrindą ir šerdį, kurias jis įsisąmonino atbudimo metu. Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra laikinas (skr. anitya), neturi savasties (skr. anātman) ir yra sklidinas kančios. Žmogus priėmęs domėn šiuos tris būties požymius įžengia į budistinį kelią. Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pašalinus šituos veiksnius galima išsilaisvinti iš samsaros. Būtybių įsisukimas į būties ratą budizme aiškinamas Dvylikanare priklausomo radimosi grandine, o ištrūkimas iš šio rato prilygsta įžengimui į nirvaną. Gi ištrūkti galima asmeninėmis pastangomis, žengiant Tauriuoju aštuoneriopu keliu, kuris iš tikrųjų yra ėjimas Dvylikanare priklausomo radimosi grandine atgal.

Taigi galima apibendrinti, kad budizmo kelio gairės yra: Keturios tauriosios tiesos, nesavastingumas (skr. anātman), Taurusis aštuoneriopas kelias, šyla (skr. śīla), t.y. pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, dhjana (skr. dhyāna), arba meditacija, bei pradžnia (skr. prajñā), arba išmintis ir įžvalga.

Budizmo mokymo pagrindų raštai yra surinkti į Tripitaką. Budistų bendruomenę - sanghą sudaro vienuoliai (skr. bhikṣu), vienuolės (skr. bhikṣunī) ir pasauliečiai (skr. upāsaka).

Sąlygotoji kilmė

(sanskr.: pratītya-samutpāda, pali: paţicca samuppāda, tibet.: rten cing 'brel bar 'byung ba)

Sąlygotoji kilmė, dar vadinama priklausomuoju radimusi, aiškina budizmo principą apie visuotinį sąlygotumą, reliatyvumą ir tarpusavio priklausomybę.

Iš tiesų Sąlygotoji kilmė yra įžvalga į pačią visatos prigimtį, kurią kaip tik ir patyrė Buda atbusdamas. Tada, galima sakyti, jis kaip tik ir atsivėrė sąlygotosios kilmės tiesai, įžvelgė ją.

Bendroji sąlygotosios kilmės tiesos loginė sandara yra tokia:

Esant šiai sąlygai, kyla (atsiranda) tai. Nesant šios sąlygos, tai nekyla (neatsiranda).

Visą būtį ir gyvenimo tąsą, visą gyvenimo atsiradimą ir pasibaigimą budizme aiškina dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės formulė, kurioje kiekviena grandis yra viena kitos sąlygota ir kartu viena kitą sąlygojanti:

Neišmanymas sąlygoja valingus veiksmus arba karminius darinius.
Valingi veiksmai sąlygoja sąmoningumą.
Sąmoningumas sąlygoja proto ir fizinius reiškinius.
Proto ir fiziniai reiškiniai sąlygoja šešis gebėjimus (t.y. penkis fizinius jutimo organus ir protą).
Šeši gebėjimai sąlygoja (jutiminį ir mintinį) sąlytį.
(Jutiminis ir mintinis) sąlytis sąlygoja jutimus.
Jutimai sąlygoja norą (troškimą).
Noras (troškimas) sąlygoja įsikibimą (prisirišimą).
Įsikibimas sąlygoja tapsmą.
Tapsmas sąlygoja gimimą.
12. Gimimas sąlygoja ... irimą, mirimą, sielvartavimą, skausmą ir t.t., ir neišmanymą.

Taip ratas užsidaro.

Sąlygotosios kilmės esmė - natūralus dėsnis, pagal kurį visi reiškiniai kyla priklausomai nuo savųjų priežasčių, susijusių su jų individualia būkle bei padėtimi. Tai tiesa, kuri teigia, kad niekas neatsiranda be priežasties, kad niekas nėra sukurta iš nesąlygotos priežasties, kad niekas nėra sukurta nepriklausomo kūrėjo. Viskas randasi išimtinai tik dėka ir priklausomai nuo priežasčių ir sąlygų sutapimo, kurioms nesutapus tai greičiausia nebūtų galėję rastis.

Nesavastingumas

Nesavastingumas (skr. anātman, pali anatta) reiškia, kad tai, kas yra kaip individas, neturi jokios savasties, jokio "aš" kaip nekintančios, amžinos, vientisos ir nepriklausomos substancijos. Tai pamatinė budizmo tiesa. Taigi budizme savastis, arba ego, yra išimtinai tiktai praeinanti ir kintanti (todėl linkusi kentėti) empirinė individualybė, kurią sudaro penkios sudedamosios dalys, vadinamosios skandhos.

Teravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios dharmos, o pati laisvė nuo savasties (skr. svabhāva) čia vadinama šūnijata (''skr. šūnyatā), arba tuštuma, niekuma.

Keturios tauriosios tiesos

(sanskr. ārya-satya; pali ariya-sacca)

Tiesa apie kančią (sanskr. duḥkha; pali dukkha): visa būtis yra kančia;
Tiesa apie kančios atsiradimą (sanskr. samudāya; pali samudaya): kančia turi priežastį;
Tiesa apie kančios įveikimą (sanskr., pali nirodha): kančią galima įveikti;
Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (sanskr. mārga; pali magga): yra kelias vedantis iš kančios - Taurusis aštuoneriopas kelias.

Taurusis aštuoneriopas kelias

(skr. aṣṭangika-mārga, Pali atthangika-magga)

Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas);
Tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas);
Tobulas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų);
Tobulas elgesys (susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla);
Tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms);
Tobulos pastangos (priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą);
Tobulas budrumas (nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių objektų budrumas);
Tobulas susitelkimas (sąmonės nesudrumsčiama jokie veiksniai).

Taurųjį aštuoneriopą kelią galima suskirstyti į tris gijas:

Išmintis - 1, 2 etapai; Dora - 3, 4, 5 etapai; Susikaupimas - 6, 7, 8 etapai.

Istorinė budizmo raida

Istorinę budizmo raidą galima suskirstyti į keturis pagrindinius tarpsnius:

Nuo VI a. pr. m. e. vidurio iki V a. pr. m. e. vidurio buvo Ankstyvojo budizmo laikotarpis, kuomet mokymą atvėrė ir aiškino patsai Buda. Šio laikotarpio pabaigoje ir vėliau mokymą skleidė tiesioginiai Budos mokiniai.
Nuo IV a. pr. m. e. iki I a. m. e. skirtingų mokyklų radimasis, kuomet dėl nevienodos mokymo interpretacijos radosi eilė įvairių budizmo mokyklų (žr. Budizmo mokyklos).
I a. - VII a. susiformuoja Mahajana, kurią tada sudarė dvi didžiosios tėkmės: Madhjamaka (skr. mādhyamaka) (vėliau peraugo į Madhjamiką (skr. mādhyamika) ir Jogačiara (skr. yogacāra).
Po VII a. randasi budistinė tantra (žr. Tibeto budizmas, Vadžrajana, Tantra). Pereinama į evoliucinę susiformavusio budizmo raidą.

Po XIII a. budizmas Indijoje beveik išnyko. Bet jis jau buvo išplitęs į kitas šalis. Mūsų laikais šalyse, kur budizmas laikomas tradicine religija, jis dažniausiai yra kurios vienos iš pagrindinių šakų:

Theravados (Hinajanos) budizmas įsigalėjo Šri Lankoje, Tailande, Birmoje ir Kambodžoje;
Mahajanos - Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje ir Vietname;
Vadžrajanos - Tibete, Mongolijoje ir Japonijoje.

Tikslų budistų skaičių nurodyti yra sunku, kadangi būnant budistu, galima būti ir kitos religijos sekėju, nors laikoma kad budistų pasaulyje yra apie 500 milijonų.

Budizmo šakos

Mažojo Kelio budizmas (Mažasis vežimas) arba Theravada, seniau - Hinajana
Didžiojo Kelio budizmas (Didysis vežimas) arba Mahajana
Deimantinio Kelio budizmas (Deimantinis vežimas) arba Vadžrajana
Dzenbudizmas arba Dzenas išsivystė iš Mahajanos Tolimuosiuose Rytuose
Lamų budizmas taip pat viena Mahajanos atmainų, nors tokį pavadinimą Dalai Lama laiko nekorektišku.

Šiuolaikinis budizmas

Budizmas dabar yra paplitęs Šri Lankoje, Birmoje, Tailande, Kambodžoje, Laose, Vietname, Tibete, Kinijoje, Taivane, Hongkonge, Japonijoje, Mongolijoje, Korėjoje, taip pat kai kuriose vietose Indijoje, Pakistane, Nepale ir Rusijoje (Buriatijos, Kalmukijos, Tuvos Autonominėse Respublikose; Irkutsko, Čitos srityse; Rusijos budistų dvasinė valdyba yra įsikūrusi Ivolgos vienuolyne, netoli Ulan Udės). Paskutiniuoju metu budizmas smarkiai plinta tradiciškai nebudistiniuose kraštuose Amerikoje ir Europoje. Laikoma, kad budistų pasaulyje yra apie 500 milijonų.

Budizmo organizacijos

Budizme nėra vieningos organizacijos ar vieningo religinio centro. Viena plačiausiai pripažintų, kurios nuostatoms neprieštaraujama ne vien theravadoje (kurios pagrindu buvo įkurta), bet ir kitose budizmo šakose yra

Pasaulinė budistų brolija, įkurta 1950 m. (World Fellowship of Buddhists).

Budistiniai leidiniai

Journal of Buddhist Ethics (internetinis)

Nuorodos

Informacijos šaltiniai:

The Shambala Dictionary of Buddhism and Zen.- Boston: Shambala, 1991.
Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.
English-Wikipedia-Buddhism