Vėdryniniai (lot. Ranunculaceae, vok. Hahnenfußgewächse) - magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima. Daugiamečiai ir vienamečiai žoliniai augalai, turintys skiautėtus arba suskaldytus lapus ir kekėse išsidėsčiusius žiedus. Daugelis rūšių turi nuodingų medžiagų - alkaloidų bei gliukozidų. Dėl to gyvuliai ganyklose dažnai jų neėda. Tačiau šiene ir rudenį po šalnų ganyklose daugelis rūšių netenka savo nuodingų savybių. Kai kurie augalai dėl juose esančių alkaloidų, gliukozidų ir kitų medžiagų turi gydomųjų savybių ir vartojami medicinoje, liaudies medicinoje, homeopatijoje (pavasarinis adonis). Yra dekoratyvinių augalų, auginamų parkuose bei darželiuose. Šeimoje iš viso priskaičiuojama iki 1500 rūšių. Lietuvoje auga apie 60 rūšių.

Lietuvoje auga šių genčių augalai:

• Adonis (Adonis)
• Bligna (Isopyrum)
• Burbulis (Trollius)
• Eleboras (Helleborus)
• Erantis (Eranthis)
• Juodgrūdė (Nigella)
• Juodžolė (Actaea)
• Kurklė (Batrachium)
• Kurpelė (Aconitum)
• Pentinius (Delphinium)
• Plukė (Anemone)
• Puriena (Caltha). Pav.
• Raganė (Clematis)
• Raguolis (Consolida)
• Sinavadas (Aquilegia)
• Strugena (Myosurus)
• Šilagėlė (Pulsatilla)
• Vėdrynas (Ranunculus): pavasarinis švitriešis
• Vijutrė (Atragene)
• Vingiris (Thalictrum)
• Žibuoklė (Hepatica)

Kitos gentys:

• Strugūnis (Anemonopsis)
• Archiclematis
• Rautenė (Asteropyrum)
• Barneoudia
• Tvaikenė (Beesia)
• Calathodes
• Callianthemum
• Ceratocephala
• Blakėžudė (Cimicifuga)
• Clematopsis
• Koptis (Coptis)
• Poblignė (Dichocarpum)
• Enemion
• Hamadryas
• Knowltonia
• Komaroffia
• Krapfia
• Kumlienia
• Laccopetalum
• Plonuvis (Leptopyrum)
• Megaleranthis
• Metanomone
• Miyakea
• Naravelia
• Oreithales
• Paraquilegia
• Paroxygraphis
• Sinavadaitis (Semiaquilegia)
• Souliea
• Trautvetteria
• Urophysa
• Geltymis (Xanthorhiza)

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šie vėdryniniai augalai:

• Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides). Išnykstanti šūšis. Lietuvoje dabar žinoma viena radvietė Kauno m. ribose (Marvelė).
• Tamsiažiedė šilagėlė (Pulsatilla nigricans). Lietuvoje kol kas žinoma tik Vilniaus apyl., Trakų ir Varėnos raj. Sparčiai nyksta.
• Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Lietuvoje paplitusi netolygiai, bet sparčiai nykstanti rūšis.

Image:Illustration Aconitum napellus0.jpg|Kurpelė Image:Illustration Actaea spicata0.jpg|Juodžolė Image:Illustration Adonis vernalis0.jpg|Adonis Image:Illustration Anemone nemorosa0.jpg|Plukė Image:Illustration Aquilegia alpina0.jpg|Sinavadas Image:Illustration Caltha palustris0.jpg|Puriena Image:Illustration Clematis alpina0.jpg|Raganė Image:Illustration Consolida regalis0.jpg|Raguolis Image:Illustration Eranthis hyemalis0.jpg|Erantis Image:Illustration Helleborus niger0.jpg|Eleboras Image:Illustration Hepatica nobilis0.jpg|Žibuoklė Image:Illustration Isopyrum thalictroides0.jpg|Bligna Image:Illustration Nigella arvensis0.jpg|Juodgrūdė Image:Illustration Pulsatilla vulgaris0.jpg|Šilagėlė Image:Illustration Ranunculus acris0.jpg|Vėdrynas Image:Illustration Thalictrum flavum0.jpg|Vingiris Image:Illustration Trollius europaeus0.jpg|Burbulis

Vėdryniniai

Pryskyřníkovité | Ranunkel-familien | Hahnenfußgewächse | Ranunculaceae | Ranunkolacoj | Ranunculaceae | Tulikalised | آلاله‌ها | Leinikkikasvit | Ranunculaceae | Boglárkafélék | キンポウゲ科 | Gundegu dzimta | Ranonkelfamilie | Soleiefamilien | Soleiefamilien | Jaskrowate | Ranunkelväxter | Ranunculaceae | 毛茛科