Turkija valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.
Turkijos respublika buvo įkurta 1923 m. vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatiurkui, kuri reformavo Turkiją ir padarė ją pasaulietine ir į Vakarus orientuota respublika. Nenorėdama, kad šalis nusisuktų nuo pasaulietinių ir vakarietiškų vertybių, sukėlė keletą karinių perversmų, kurių paskutinis įvyko 1980 m. Vėliau demokratinis valdymas buvo grąžintas.
Turkija suskirstyta į 81 provinciją (il, dgs. iller).
97 % Turkijos teritorijos yra Azijoje, likusioji dalis Europoje. Azijinė dalis vadinama Anatolija, o europinė - Rytų Trakija.
Turkija skirstoma į septynis geografinius regionus : Marmario, Egėjo, Viduržėmio, Centrinės Anatolijos, Rytinės Anatolijos, Pietinės Anatolijos bei Juodosios jūros.
Turkijos ekonomika - 16 pagal dydį pasaulyje. Nors privatus sektorius pastaruoju metu gana sparčiai auga, valstybė tebevaidina svarbų vaidmenį pramonėje, bankų sistemoje, transporto bei susisiekimo sistemoje.
Kas dešimtas gyventojas - bedarbis. Dėl sparčiai didėjančio gyventojų skaičiaus kasmet bedarbių gretas papildo per 800 tūkstančių piliečių. BVP ir perkamoji galia vienam Turkijos gyventojui siekia tik 27% ES vidurkio. Nors vyriausybė stengiasi kiek įmanoma labiau sumažinti infliaciją, jos lygis tebeišlieka gana aukštas.
95%-96% išpažįsta islamą, daugiausia sunitų pakraipos. Taip pat yra nedidelė krikščionių bendruomenė, kurią daugiausia sudaro graikai bei armėnai.
Turkijos kultūra susiformavo iš įvairių Osmanų imperijos, Europos ir Islamo tradicijų elementų.
98% Turkijos gyventojų yra musulmonai, dėl to islamas turi didelį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, tačiau jau nuo 1928 m. Kemalio Atatiurko pradėta sekuliarizacija taip pat stipriai paveikė Turkijos visuomenę ir kultūrą. Dėl šių skirtingų kultūrinių-istorinių įtakų veikiančių Turkijos identitetą, jos kultūra yra savotiškas modernumo, europietiškumo ir tradiciškumo bei religingumo derinys.
Turkijos architektūra geriausiai atsispindi jos mečetėse. Suleimano mečetė yra vienas didžiausių ir populiariausių Turkijos statinių.
Turquía | تركيا | Turquía | Türkiyə Respublikası | Турция | Turkia | Turska | Turquia | Turecko | Турци | Twrci | Tyrkiet | Türkei | Τουρκία | Turkey | Turkio | Turquía | Türgi | Turkia | ترکیه | Turkki | Turquie | Turkije | An Tuirc | Turquía - Türkiye | תורכיה | Turska | Törökország | Թուրքիա | Turchia | Turki | Turkia | Tyrkland | Turchia | トルコ | თურქეთი | 터키 | तुर्किये | Komara Tirkiye | Turki | Turcia | Tierkei | Törkieë | Turcija | Турција | Turki | Törkie | Turkije | Tyrkia | Tyrkia | Turquia | Турк | Turcja | Turquia | Turcia | Турция | तुर्किये | Turchìa | Durka | Turska | Turkey | Turecko | Turčija | Turqia | Турска | Turkiet | துருக்கி | ประเทศตุรกี | Türkiýe | Turkiya | Türkiye Cumhuriyeti | Törkiä | Туреччина | Turkiya | טערקיי | 土耳其 | Türkiye