Saulė

(109,16 Žemės
pusiaujo skersmens)

Pusiaujo skersmuo

1 392 530 km

Ašigalinis skersmuo

1 392 386 km

Matomasis kampinis skersmuo

perigėjuje

0,542

apogėjuje

0,524

Paplokštumas

0,00010

Masė

1,9891·10³⁰ kg
(332 959,5 Žemės masės)

Vid. tankis

1,41 g/cm³

Laisvojo kritimo pagreitis
(prie paviršiaus)

273,98 m/s²

Pabėgimo (II kosminis) greitis

617,7 km/s

Apsisisukimo apie ašį žvaigžd. periodas

pusiaujyje

25 d.

ašigalinėse srityse

30 d.

Pusiaujo plokštumos posvyris
į ekliptikos plokštumą

7,25^o

Paviršiaus efektinė t-ra

5780 K

Regimasis vizualinis ryškis

-26,7

Absoliutinis vizualinis ryškis

4,79

Šviesis (spinduliavimo galia)

3,84·10²⁶ W

Skriejimo aplink Galaktikos
centrą periodas

230 mln. m.

Skriejimo aplink Galaktikos
centrą greitis

220 km/s

Nuotolis nuo Žemės

vidutinis

149,6 mln. km

didžiausias

152,1 mln. km

mažiausias

147,1 mln. km

Saulė - žvaigždė, kurios sistemoje yra ir Žemė, ryškiausias mūsų dangaus objektas. Žemė ir kitos Saulės sistemos planetos, tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai skriejantys aplink saulę dėl jos gravitacinės traukos yra asteroidai, kometos ir kometoidai, transneptuniniai objektai ir, be abejo, dulkės.

Išskyrus nedideles išimtis (branduolinė energija) Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei ir beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo fotosintezės, kuri galima tik dėl Saulės energijos.

Fizinės ir kitos charakteristikos

Saulė yra G2 spektrinės klasės pagrindinės sekos žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra geltonųjų nykštukių tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes ir net šimtus kartų mažesnė už žydrasias ar raudonasias milžines. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 5 mlrd. metų.

Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų (Paukščių tako) galaktikos centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 šm.

Saulė - nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurį sudaro šios dalys:

šerdis (seniau vadinta branduoliu) - 0,35 R☉, kurios tankis yra 1,5 x 105 kg m^-3 vyksta termobranduolinės reakcijos, kurios vandenilį paverčia heliu. 3,8 × 10³⁸ protonų (vandenilio branduolių) paverčiami heliu kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir neutrinų forma;
spinduliavimo sluoksnis - 0,5 R☉, kur energija perduodama spinduliais;
išorinis sluoksnis - 0,15 R☉, kur energija perduodama konvekcija - dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.

☉ - tai simbolinis saulės žymėjimas, R☉ reiškia saulės spindulį.

Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas Saulės vainiku, kuriame galima stebėti įdomius reiškinius - Saulės dėmes,chromosferinius žybsnius, protuberantus, Saulės fakelus ir su jais susijusius chromosferos darinius flokulus.

Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl Saulės vėjo veiklos.

Iš Saulės sklindanti šviesa Žemę pasiekia per 8,3 min.

Pagal neseniai atrasto naujo dangaus kūno saulės sistemoje Sednos orbitą, iškelta hipotezė, kad Saulė kažkada buvo dvinarė žvaigždė, o Sedna skriejo sinchroniškai su Saulės kompanione, tačiau vėliau, kosminio kataklizmo metu, Saulė savo žvaigždę-seserį prarado.

Saulės judėjimas

Nors Žemė skrieja aplink Saulę, stebėtojas esantis Žemėje mato priešingą vaizdą - dangaus skliaute Saulė juda iš vieno žvaigždyno į kitą ir taip per metus apeina visus Zodiako žvaigždynus. Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23°27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas ekliptika. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dvejuose taškuose: pavasario lygiadienio taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) - tuo metu dienos ir nakties ilgumas būna vienodas. Saulės kelias eina per 13 žvaigždynų (Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Gyvatnešis, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis), iš kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais (Gyvatnešis - ne Zodiako žvaigždynas).

Dėl Žemės susiplojimo, svyruoja jos sukimosi ašis - ji keliauja dangaus skliautu prieš laikrodžio rodyklę ir per 26000 metų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą. Šis svyravimas vadinamas precesija. Dėl šio reiškinio pastoviai reikia patikslinti žvaigždžių koordinates, kinta Zodiakas.

Stebėjimas

Saulę geriausia yra stebėti teleskopu, naudojant specialius filtrus (dėl labai didelio srūvančio energijos kiekio), neturint filtro galima projektuoti vaizdą ant balto popieriaus lapo, o neturint stebėjimui reikalingų prietaisų galima stebėti tiesiog per užtamsintą stiklą.

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad tiesiogiai žiūrėti į Saulę negalima! - galima visiems laikams prarasti regėjimą.

Įdomiausia stebėti yra Saulės dėmes, Saulės užtemimus, Veneros ar Merkurijaus tranzitą.

Tranzitų stebėjimas

Tranzitas - tai vidinės planetos (Merkurijaus arba Veneros) kelionė per Saulės diską. Šita kelionė įvyksta, kai planeta atsiduria tiksliai vienoje tiesėje tarp Žemės ir Saulės. Tokiu būdu Žemė pakliūna į metamą pusšešėlį.

Paskutiniai Veneros tranzitai įvyko 1882 ir 2004 birželio 8 d. Kitas toks tranzitas bus stebimas tik 2012 birželio 6 d.

2004 m vykusį Veneros tranzitą stebėti Lietuvoje trukdė blogos oro sąlygos - buvo didelis debesuotumas.

Veneros tranzitas mokslininkams svarbus tuo, kad jį stebint iš įvairių Žemės vietų galima išmatuoti Saulės dydį.

Užtemimų stebėjimas

Mėnulis skriedamas aplink Žemę meta šešėlį, todėl neretai Žemė pakliūna į metamą šešėlį arba pusšešėlį. Tuo metu esantis Žemėje stebėtojas mato kaip po truputį Saulę užstoja mėnulis - įvyksta Saulės užtemimas.

Paskutiniai Saulės užtemimai:

2004 Spalio 14 d. dalinis Saulės užtemimas matomas Rusijoje, Aliaskoje ir Ramiajame vandenyne.
2005 Balandžio 8 d. Saulės užtemimas matomas Ramiajame vandenyne, Centrinėje amerikoje.

Saulė kultūros istorijoje

Kadangi nuo Saulės priklauso visa žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir maginiais ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.

Nuorodos

Susiję straipsniai:

Astronomija

Kiti šaltiniai:

Astronet.ru straipsnis (rus.)
Astronomijos enciklopedijos žodynas
Lietuvos dangus
Astronominis kalendorius
A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003
Dažniausiai klausiami klausimai apie Saulę - www.arzinai.lt

Žvaigždės