Rusijos Federacija (Rusija) - didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.
Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų žemes, tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Neviškis.
XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533 - 1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdės nuo 1689 m. sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę į Sankt Peterburgą.
Imperatorienė Jekaterina, valdžiusi 1767-1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abiejų Tautų Respublikos teritorijos.
XX a. pradžią žymi masiniai neramumai bei sukilimai - 1905 m. revoliucija nuslopinta, 1917 vasario revoliucija nuvertė Pirmojo pasaulinio karo susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų Spalio Revoliucija į valdžią atvedė komunistus, 1924 m. sukūrusius naują valstybę Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą.
XX a. devintame dešimtmetyje žlugus Tarybų Sąjungai, valstybė skilo į 15 nepriklausomų valstybių, iš kurių Rusijos Federacija didžiausia.
Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas - Rusijos Federacijos prezidentas, kuris kartu yra Karinių pajėgų vyriausiasis vadas (renkamas 4 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas - Federacinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 4-iems metams. 225 nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus, 225 renkami vienmandatės apygardose. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai - po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.
Rusija yra viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (1991 gruodžio 8 d.).
| Pavadinimas | Narių skaičius | Narių procentas |
| Vieningoji Rusija | 301 | 66,89 % |
| Rusijos Federacijos komunistų partija | 47 | 10,44 % |
| Tėvynė | 40 | 8,89 % |
| Liberaldemokratų partija | 35 | 7,78 % |
| Nepriklausomi nariai | 22 | 4,89 % |
Rusijos federacija sudaryta iš 88 lygiateisių federacijos subjektų:
Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtis (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).
Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims
| (2004) | Gyventojai pagal amžiaus grupes | 0 - 14 metų | 15 % (vyr. 11 064 109; mot. 10 518 595) | 15 - 64 metų | 71,3 % (vyr.. 49 534 076; mot. 52 958 107) | virš 64 metų | 13,7 % (vyr. 6 177 580; mot. 13 529 871) | Vidutinis gyventojų amžius | bendras | 37,9 metų | vyrų | 34,7 metų | moterų | 40,7 metų | Natūralus gyventojų augimas | -0,25% | Vidutinis gimstamumas | 9,63 gimimų/1000 gyv. | Vidutinis mirtingumas | 15,17 mirčių/1000 gyv. | Gyventojai pagal lytį | naujagimiai | 1,06 vyr./mot. | iki 15 metų | 1,05 vyr./mot. | 15 - 64 metų | 0,94 vyr./mot. | virš 64 metų | 0,46 vyr./mot. | Vidutinė gyvenimo trukmė | bendra | 66,39 metų | vyrų | 59,91 metų | moterų | 73,27 metų |
Rusland | Russland | Rusia | Russland | روسيا | Rusia | Расея | Русия | Rusija | Rússia | Rusko | Ruskô | Раççей Патшалăхě | Ffederasiwn Rwsia | Rusland | Russland | Ρωσία | Russia | Rusio | Rusia | Venemaa | روسیه | Venäjä | Russie | Ruslân | An Rúis | An Ruis | Rusia - Россия | רוסיה | रुस | Rusija | Oroszország | Ռուսաստան | Rusia | Rusia | Rússland | Russia | ᐅᓛᓴ | ロシア | რუსეთი | Ресей | 러시아 | रूस | Rûsya | Russia | Russland | Rösland | Krievija | Русија | Русия | Russia | Russia | Russland | Rusland | Russland | Russland | Уæрæсе | Rosja | Rússia | Rusia | Rusii | Россия | Russia | Ruošša | Rusija | Russia | Rusko | Rusija | Rusia | Русија | Rusia | Ryssland | ரஷ்யா | రష్యా | สหพันธรัฐรัสเซีย | Russia | Rusya | Räsäy Föderasísı | Росія | روس | Rosiya | Nga | Rûsseye | רוסלאַנד | 俄罗斯 | Lō·-se-a