Religija

Religija (iš lotynų religare - būti su kažkuo sujungtam) - tai tikėjimas antgamtine jėga arba jėgomis, šventumu, dieviškumu, taip pat su tuo susijusi individuali ar bendruomeninė veikla (religijos praktikavimas, įvairios praktikos), tam tikslui sukurtos organizacijos ir institucijos.

Religijos esmė

Tam tikros religijos pasekėjai periodiškai švenčia su tikėjimu susijusius įvykius (šventes), studijuoja, gilinasi ir skaito šventuosius raštus, melstis ir teikia vieni kitiems dvasinę bei kitokią pagalbą. Religinė praktika paprastai laikoma tiek pat reikšminga kaip ir religinių įsitikinimų laikymąsis sekuliarioje aplinkoje, tarp žmonių, kurie nebūtinai priklauso tai religijai. Dažnai tai yra viena iš religijos funkcijų.

Religija taip pat suprantamas kaip vienas iš žmonijos bandymų paaiškinti Visatą ir gamtinius reiškinius įtraukiant vieną ar kelis dievus arba kitas antgamtines jėgas.

Beveik visoms religijoms būdingi du bruožai:

tikėjimas,
amžinybės viltis.

Dėl to kai kurie žmonės mano, kad religijos tam tikru laipsniu yra neempirinės ir dogmatiškos, ir todėl jomis negalima pasikliauti. Sistema, kuri yra grynai racionali būtų greičiau mokslas nei religija, o religija, kuri visiškai nėra dogmatiška, niekaip negalėtų daryti poveikio savo pasekėjams.

Dalis mokslininkų mano, kad religijos atsiranda kaip tam tikra natūrali (savaiminė) etinių normų sistema, skirta visuomenės gerovei ir stabilumui užtikrinti: religingi žmonės laikosi elgesio taisyklių (pvz., "dievo įsakymų"), kurios naudingesnės bendruomenei, nei pavienėms asmenybėms, o tikėjimas tiesiog tampa pagrindu šių normų įgyvendinimui.

Religinės bendruomenės, neturinčios bendruomenei naudingų etinių normų, ilgainiui suyra. Manoma, kad tokias etinių normų sistemas galėtų pakeisti ir nereliginės (pvz., teisinės, psichologinės ar pedagoginės) priemonės.

Istorinės religijos

Dauguma išnykusių religijų yra politeistinės - garbinama daugiau nei viena dievybė. Dažniausiai dievybės buvo susiejamos su astronominiais ar gamtos objektais bei reiškiniais - Saulės dievas, Perkūno dievas, jūros dievas ir panašiai.

Savos religijos egzistavo bene kiekvienoje senovės civilizacijoje. Labiausiai žinoma:

Senovės Egipto religija,
Senovės graikų religija,
Romėnų religija (su pakeitimais perimta iš graikų).

Dabartinės religijos

Didžiausios pasaulio religijos:

Religija	Išpažįsta	Atsirado	Maldos namai
Krikščionybė	2087 mln. (32,71%)	I a. pradžioje Palestinoje	bažnyčia, cerkvė
Islamas	1255 mln. (19,67%)	VII a. Arabijoje	mečetė
Induizmas	847 mln. (13,28%)	V a.	šventykla
Budizmas	372 mln. (5,84%)	apie 500 m. pr. m. e. Indijoje	stupa
Sikhizmas	24 mln. (0,38%)	apie 1500 m. Pandžabe	šventykla
Konfucianizmas	nežinoma	apie 500 m. pr. m. e. Kinijoje	nėra
Judaizmas	15 mln. (0,23%)	X a. pr. m. e. Judėjoje	sinagoga
Sintoizmas	106 mln.	Japonijoje	šventykla

Kiekviena iš šių religijų turi daugiau ar mažiau atmainų, bene daugiausiai tokių atmainų turi Krikščionybė.
Šių pagrindinių religijų (išskyrus induizmą) bendras bruožas - monoteizmas, vieno dievo garbinimas.

Taip pat pasaulyje egzistuoja ir kitų, žymiai mažiau paplitusių religijų.

Lietuvoje

Lietuvoje religinių organizacijų veiklą nustato Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, jame nustatoma, kad religija yra atskirta nuo valstybės, kartu pripažįstama kiekvieno žmogaus tikėjimo bei religinių apeigų laisvė. Religinės bendrijos, Lietuvoje pripažintos tradicinėmis:

Romos apeigų katalikų
Graikų apeigų katalikų
Evangelikų liuteronų
Evangelikų reformatų
Stačiatikių ortodoksų
Stačiatikių sentikių
Judėjų
Musulmonų sunitų
Karaimų

Kitos religinės bendruomenės ir tikėjimai irgi gali būti pripažinti įstatymo numatyta tvarka, tačiau nuo 1995-ųjų metų naujų tikėjimų į tradicinių sąrašą įtraukta nebuvo. Be tradicinių religijų, Lietuvoje veikia ir įvairūs Naujieji religiniai judėjimai bei sektos.

Seimas 2001 m. liepos 12 d.nutarimu Nr. IX-464 suteikė valstybės pripažinimą Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai. Sąjunga veikia Lietuvoje nuo XX a. pradžios. Pripažinimas reiškia, kad pripažinta valstybės religinės bendrija yra valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalis, kuri yra valstybės palaikoma.

Nebūtinai tai reiškia materialinį palaikymą, kuris dažniausiai siejamas su konkrečios religinės bendrijos naudojamų kultūrinių vertybių (pastatų, paveikslų, liturginių drabužių ir pan.) palaikymu skiriant valstybės biudžeto lėšas.

Šiuo metu Seime užregistruoti du projektai suteikti tokį pripažinimą Jungtinei Metodistų Bažnyčiai Lietuvoje ir Krikščionių sekmininkų bažnyčių sąjungai Lietuvoje.

Religija

Gourt Home::Gourt :: Religija

Religijos esmė

Istorinės religijos

Dabartinės religijos

Lietuvoje