Raumenys (lot. musculi) - aktyvioji judamojo aparato dalis. Pagrindinė raumenų funkcija yra susitraukinėjant judinti vidines ir išorines kūno dalis.
Raumenys yra sudaryti iš lygiojo raumeninio ir skersaruožio raumeninio audinio. Raumenį juosia jungiamojo audinio dangalas (epipysium), nuo kurio į vidų eina pertvarėlės, apsupančios smulkesnius raumens pluoštus (perimysium). Viduje yra dar smulkesnės pertvarlės, gaubiančios raumeninę skaidulą (endomysium, pav.). Kiekvieną raumeninę skaidulą gaubia jungiamojo audinio dangalas - sarkolema, o po ja glūdi skaidulos branduoliai (priklausomai nuo skaidulos ilgio gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų branduolių). Skaidulos viduje tęsiasi plonytės skaidulėlės - miofibrilės, kurios sudarytos iš gebančių susitraukti baltyminių siūlų storesnių aktino ir plonesnių miozino. Susitraukiant raumeninei skaidulai, šie baltyminiai siūlai slysta vieni prie kitų, todėl skaidula sutrumpėja. Raumuo prie kaulų jungiasi plėvėmis ar sausgyslėmis.
Raumenys susitraukia galvos arba nugaros smegenims per nervų sistemą siunčiant elektrinį impulsą. Ramybės būsenoje raumenys grįžta į savo trumpąją padėtį.
Kiekvienas sveikas žmogus turi virš 600 raumenų, kurie pas vyrus sudaro 40%, o pas moteris 23% kūno masės. Raumeningumas priklauso nuo gyvenimo būdo: posindustrinių visuomenių nariai mažiau juda ir vartoja vienpusiškesnį daug anglavandenių ir riebalų turintį maistą, negu gamtoje gyvenančios tautos, ir dėl to yra mažiau raumeningi. Kartu su nervų sistema raumenys sunaudoja daugiausia kūno energijos, nes atlieka mechaninį darbą.
Didžiausias raumuo yra platusis nugaros raumuo, stipriausias - kramtymo raumuo (musculus masseter), aktyviausi raumenys yra akių raumenys.
عضلة | Múscul | Sval | Muskel | Muskulatur | Muscle | Muskolo | Músculo | Lihaskudokset | Muscle | שריר | Otot | Muskulo | Muscolo | 筋肉 | 근육 | Мускул | Spier (anatomie) | Muskel | Muskel | Mięsień | Músculo | Мышцы | Muscle | Svalové tkanivo | Mišica | Мишићно ткиво | Muskel | Masel | Kas | مۇسكۇل | М'язи | 肌肉