Prancūzija

Prancūzijos Respublika (Prancūzijà) — šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose — su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos istorija

Pirmieji rašytiniai šaltiniai pateikiantys žinių apie Prancūzijos teritorijoje gyvenusias gentis yra graikų. Maždaug nuo žalvario amžiaus dabartinės Prancūzijos teritorija buvo apgyvendinta galų (keltų).

I a. pr. m. e. viduryje Galiją užkariavo Roma, nuo V a. dabartinės Prancūzijos teritorija tapo pagrindine Frankų valstybės dalimi.

Pagal Verdeno sutartį 843 m. sudaryta Vakarų Frankų karalystė užėmė panašią dabartinei Prancūzijai teritoriją; nuo X a. šalis pradeda vadintis Prancūzija. Iki XII a. vidurio vyravo feodalinis susiskaldymas.

1792 m. įvykusi Didžioji Prancūzijos revoliucija monarchiją pakeitė respublika. 1799 metais respubliką į savo valdžią suėmė Napoleonas Bonapartas, mėginęs užkariauti visą Europą.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos politinė sistema Dabartinė konstitucija buvo priimta 1958 m. rugsėjo 28 d.

Įstatymų leidžiamoji valdžia — Nacionalinė Asamblėja (Assemblée Nationale), kurioje dirba penkerių metų kadencijai išrinkti deputatai. Dalis įstatymų leidžiamosios valdžios priklauso Senatui.

žr. t.p. Prancūzijos socialistų partija

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos regionai ir departamentai

Prancūzija suskirstyta į 22 žemyninės Prancūzijos regionus (région de France métropolitaine) ir 4 užjūrio regionus (régions d'outre-mer); regionus sudaro 100 departamentų. Taip pat yra kolektyvinės teritorijos (Collectivités territoriales ) bei Pietinės ir Antarktikos teritorijos.

Žemyno regionai:

Akvitanija (Aquitaine)
Aukštutinė Normandija (Haute-Normandie)
Bretanė (Bretagne)
Burgundija (Bourgogne)
Centras (Centre)
Elzasas (Alsace)
Franš-Kontė (Franche-Comté)
Il de Fransas (Île-de-France)
Korsika (Corse)
Langedokas-Rusijonas (Languedoc-Roussillon)
Limuzenas (Limousin)
Lotaringija (Lorraine)
Luaros kraštas (Pays-de-la-Loire)
Overnė (Auvergne)
Pikardija (Picardie)
Provansas-Alpės-Žydroji pakrantė (Provence-Alpes-Côte d'Azur)
Puatu-Šarantas (Poitou-Charentes)
Rona-Alpės (Rhône-Alpes)
Šampanė-Ardėnai (Champagne-Ardenne)
Šiaurė-Pa de Kalė (Nord-Pas-de-Calais)
Vidurio Pirėnai (Midi-Pyrénées)
Žemutinė Normandija (Basse-Normandie)

Užjūrio departamentai (Départements d'outre mer):

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos geografija

Prancūzijai būdingi labai įvairūs kraštovaizdžiai, pradedant nuo pakrantės lygumų šiaurėje ir vakaruose, kur Prancūziją skalauja Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas, baigiant kalnų grandinėmis pietuose (Pirėnai) ir pietryčiuose (Alpės), kur yra aukščiausia Europos viršūnė — Monblanas (4810 m).

Tarp šių kraštovaizdžių įsiterpusios aukštumos ir kalnai, tokie kaip Centrinis masyvas arba Vogėzai ir iš jų ištekančių upių baseinai — Luaros, Ronos, Garonės ir Senos.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos ekonomika

Prancūzijos ekonomika vertinama kaip ketvirta pagal dydį pasaulyje, po JAV, Japonijos ir Vokietijos. Pasaulinės Prekybos Organizacijos duomenimis, Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 metais užėmė penktą vietą.

Prancūzija užima pirmą vietą pagal turistų skaičių — šalį per metus aplanko apie 77 mln. turistų.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos demografija

Nuo priešistorinių laikų Prancūzija buvo prekybos, migracijų bei įsiveržimų kryžkelėje. Keturios pagrindinės Europos etninės grupės — prokeltai, keltai (galai bei bretonai), lotynai ir germanai (frankai, burgundai, vikingai, vestgotai) maišėsi tarpusavyje. Be to nuo XIX a. plūstelėjo nauja migrantų banga, daugiausia tai buvo italai, ispanai, belgai, portugalai, lenkai, armėnai, taip pat žydai iš rytų Europos. Po antrojo pasaulinio karo prasidėjo gana didėlė imigracija iš trečiojo pasaulio šalių, ypač daug žmonių atvyko iš buvusių Prancūzijos kolonijų šiaurės bei juodojoje Afrikoje. Visos šios migracijų bangos Prancūziją padarė viena iš etniškai įvairiausių šalių Europoje. Nepaisant to, vis dar gajus Prancūzijos, kaip galų valstybės, stereotipas. Pažymėtina ir tai, jog imigrantai iš kitų Europos valstybių daug greičiau integruojasi į valstybės ekonominį, kultūrinį bei socialinį gyvenimą, nei trečiojo pasaulio atvykėliai.

Pagal gyventojų skaičių Prancūzija užima trečiąją vietą Europoje po Rusijos bei Vokietijos.

Katalikai sudaro apie 80 %, musulmonai 5—10%, protestantai 2 %, žydai 1 % gyventojų.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos kultūra

Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinės pozicijos buvo iškovotos dar viduramžiais. Ypatingai Prancūzijos kultūrinis vaidmuo sustiprėjo XVII a., kuris Europoje laikomas Prancūzijos amžiumi. Prancūzijos karaliaus dvaras visai Europai diktavo madas ir taisykles (beje, mados, taip pat ir meno sostinės reputaciją Paryžiui sėkmingai sekasi išlaikyti iki šių dienų). Būtent tuomet prancūzų kalba tapo visų civilizuotų šalių aristokratų, diplomatų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių bendravimo kalba.

Ir šiandien šalyje rasime daug architektūros paminklų — nuo romanikos iki modernizmo. Prancūzijos intelektualinis gyvenimas klesti jau nuo XVIII a. enciklopedistų laikų. XIX ir XX a. sandūroje dailėje įvyko didelis kone italų Renesansui tolygus pasaulinės reikšmės proveržis - susikūrė impresionizmo mokykla, kurios pradininku tapo Klodas Monė. Žymiausias jo paveikslas — „Vandens lelijos“.

Prancūzų literatūros istorijoje vėlgi gausu pasaulinio garso pavardžių. Užtenka paminėti „Trijų muškietininkų“ ir „Grafo Montekristo“ autorių Aleksandrą Diuma arba „Paryžiaus katedros“ autorių Viktorą Hugo, arba „20 000 mylių po vandenių“ autorių Žiulį Verną.

Kita Informacija

Nuorodos

Valstybės Prancūzija

Gourt Home::Gourt :: Prancūzija