article

Pievagrybis (Agaricus, angl. White mushroom, vok. Champignons) - pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos grybų gentis.

Grybai išaugina įvairaus dydžio vaisiakūnius, kurie yra balti, pilki, gelsvi ar rausvai rudi. Lakšteliai laisvi, nuo subrendusių sporų nusidažo tamsios kavos spalva. Trama malonaus kvapo ir skonio, mėsinga, balta, kai kurių rūšių paspaudus pakeičia spalvą į geltoną arba rausvą. Daugumos rūšių grybai valgomi. Vartojami švieži, sūdyti.

Lietuvoje rasta 19 rūšių:

  • Gumbakotis pievagrybis (Agaricus abruptibulbus)
    Valgomas.
  • Vasarinis pievagrybis (Agaricus aestivalis)
    Valgomas.
  • Dirvinis pievagrybis (Agaricus arvensis) Pav.
    Vaisiakūniai stambūs. Kepurėlė 10-15 (20-30) cm skersmens, iš pradžių ovališka, vėliau paplokščia, su neryškiu gūbreliu, mėsinga, plaušuota, balta, net gelsva. Lakšteliai pilkšvi, senesnių grybų rožiniai, juodai rudi, laisvi. Kotas 7-15 cm ilgio, 1-3 cm storio, vienodo storumo, lygus arba plaušuotas, kartais prie pagrindo sustorėjęs, baltas, mėsingas, su odišku rinkiu. Kepurėlė ir kotas paspaudus geltonuoja. Trama balta, anyžių kvapo, malonaus skonio.
    Auga nuo pavasario iki vėlyvo rudens trąšioje dirvoje, ganyklose, parkuose, soduose, pievose, rečiau miškuose. Geras valgomas grybas. Auginamas ir dirbtinu būdu, išvesta daug jo štamų, kurie duoda gerus derlius.
  • Gelsvarudis pievagrybis (Agaricus augustus)
    Valgomas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Dvisporis pievagrybis (Agaricus bisporus)
    Labai geras valgomas grybas, savo maistingumu ir aromatinėmis savybėmis prilygsta baravykui. Daugiausia auginamas dirbtinu būdu.
  • Dvižiedis pievagrybis (Agaricus bitorquis)
    Skanus valgomas grybas.
  • Valgomasis pievagrybis (Agaricus campestris)
    Kepurėlė 3-12 cm skersmens, jaunų pusrutuliška, jos kraštai susijungę su kotu balta plėvele, kuri kepurėlei augant, atitrūksta nuo kraštų, o jos liekanos pasilieka ant koto ir sudaro žiedą. Paviršius lygus ar žvynuotas, baltas arba pilkai rudas, kartais sutrūkinėjęs. Lakšteliai jaunų rožinio atspalvio, vėliau palaipsniui ruduoja iki tamsiai rudos, beveik juodos spalvos, prie koto nepriaugę. Kotas 3-10 cm ilgio, 0,5-2 cm storio, cilindrinis, lygus, su žiedu viršutinėje dalyje. Trama balta, perlaužta rausvėja, malonaus kvapo.
    Auga gegužės-lapkričio mėn. ganyklose, soduose, parkuose, šiam grybui miškas nebūtinas. Geras valgomas grybas. Auginamas dirbtiniu būdu.
  • Mažasis pievagrybis (Agaricus comtulus)
    Valgomas.
  • Paprastasis pievagrybis (Agaricus impudicus)
    Valgomas
  • Didysis pievagrybis (Agaricus langei)
    Valgomas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Stambiasporis pievagrybis (Agaricus macrosporus)
    Valgomas.
  • Balsvasis pievagrybis (Agaricus niveolutescens)
    Valgomas.
  • Kislusis pievagrybis (Agaricus porphyrizon)
    Valgomas.
  • Pilkšvasis pievagrybis (Agaricus praeclaresquamosus)
    Nuodingas.
  • Smulkusis pievagrybis (Agaricus semotus)
    Valgomas.
  • Miškinis pievagrybis (Agaricus silvaticus)
    Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, iš pradžių ovališka, vėliau paplokščia, apšepusi tamsiai rudais žvyneliais. Lakšteliai iš pradžių pilkai rožiniai, vėliau rusvai rudi, senų grybų - šokoladinės spalvos, laisvi. Kotas 5-10 cm ilgio, 0,5-1,5 cm storio, baltas, pilkšvas, su rinkiu, į pagrindą storėjantis, apatinė dalis dažniausiai sustorėjusi. Trama balta, minkšta, perlaužus paraudonuoja, malonaus kvapo ir skonio.
    Auga birželio-spalio mėn. mišriuose, spygliuočių miškuose, ypač eglynuose, pavieniui, kartais grupelėmis. III kategorijos, labai dažnas Lietuvoje grybas.
  • Girinis pievagrybis (šilinis pievagrybis) (Agaricus silvicola) Pav.
    Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 8-12 (15) cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, horizontali, su buku gūbreliu arba be jo, sausa, plaušuota, balta, balkšva, gelsvai balta. Lakšteliai pilkšvi, vėliau rausvi, rudi, šokoladinės spalvos, platūs, nepriaugę. Kotas 6-10 cm ilgio, 1-3 cm storio, su odišku, žemyn nukarusiu rinkiu, baltas, senesnių - pilkas. Trama balta, malonaus kvapo.
    Auga rugpjūčio-spalio mėn. lapuočių, spygliuočių miškuose, dažniausiai eglynuose. II-III kategorijos. Lietuvoje dažnas.
  • Baltasis pievagrybis (Agaricus subfloccosus)
    Valgomas.
  • Nuodingasis pievagrybis (Agaricus xanthoderma)
    Nuodingas.

Nuorodos


Image:ChampignonMushroom.jpg|Dvisporis pievagrybis (Agaricus bisporus)

Agarikiečiai

Печурка | Champignons | Agaricus | Ĉampinjono | Agaricus | Agaric | Champiñón | Champignon | Pieczarka | Шампиньон | Champinjon

 

This article is licensed under the GNU Free Documentation License. It uses material from the "Pievagrybis".

Home Pageartsbusinesscomputersgameshealthhospitalshomekids & teensnewsphysiciansrecreationreferenceregionalscienceshoppingsocietysportsworld