article

Politinė partija (iš lotynų pars - dalis) tai specifinė visuomeninė organizacija, palaikanti tam tikrą ideologiją arba susivienijusi tam tikrų specifinių interesų pagrindu. Partijų pagrindinė paskirtis yra rinkimų būdu įgauti galimybę sudaryti vyriausybę ir įgyvendinti savo politines nuostatas.

Istorija


Dabartinių partijų pirmtakais gali būti laikomos Anglijos politinės grupės - toriai ir vigai. M.Veberis (Weber) išskiria šiuos politinių partijų vystymosi etapus:

  1. Aristokratų katerijos (tam tikrų tikslų siekiančios grupės)
  2. Politiniai klubai
  3. Šiuolaikinės masinės partijos
Visus šiuos etapus praėjo tik toriai ir vigai, kitų partijų kūrimasis yra paprastesnis, pirmi du etapai laikomi tik jų priešistore. Partiniai klubai buvo savotiška pirminė organizacija, jungiantys panašių pažiūrų žmones. Tipiškas toks partijos atsiradimo pavyzdys - Italija. 1831-1848 m. Italijoje veikė "Jaunosios Italijos" politinis klubas su filialais. Tų filialų buvo daug, o jų narių apie 50-60 tūkst. Panašaus tipo buvo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu susikūrę jakobinų, koldiljerų klubai.

Masinės partijos susikūrė veikiamos darbininkų judėjimo. Masinėms partijoms būdingas didelis narių skaičius, struktūra ir pan. XIX a. pb.-XX a. vid. partijos formuojasi daugiausia klasiniu požymiu. Politiniams procesams įgavus parlamentinę formą išaiškėja, kad partija turi remtis ne klasės interesais, bet atstovauti daugelį visuomeninių jėgų interesų. Pagrindine partijų funkcija tampa įvairių visuomeninių interesų derinimas, jų integracija, todėl partijoms tampa būtina suformuluoti universalią programą. Partijos tampa universalesnėmis. Nuo XX a. vidurio klasines partijas keičia "catch-all" tipo partijos.

Partijos paprastai remiasi arba deklaruoja, kad remiasi kokia nors ideologija, tačiau jų ideologizacijos laipsnis yra skirtingas. JAV partijos - tiek respublikonai, tiek demokratai remiasi liberalizmo ideologija, tačiau jų ideologizacijos laipsnis yra žemas. Lyginant Europos ir JAV partijas atrodo, kad JAV partijos neturi ideologijos, o remiasi pragmatizmu.

Partijų tipologija, partijų spektras


Šiuolaikinės partijos paprastai yra vadinamosios masinės partijos. Nuo 7-to dešimtmečio Vakarų Europoje šalia masinių partijų atsiranda ir vadinamosios naujo tipo (new wave) partijos.

Politinės partijos taip pat dažnai skirstomos vadinamajame politiniame spektre. Tipiškas spektras turi kairiasias partijas siejamas su radikalia ir progresyvia politika ir dešiniasias partijas su konservatyvia arba reakcine politika. Kiti skirstymo variantai papildomai įtraukia tokias dimensijas kaip požiūris į parlamentinę demokratiją ir autoritarizmą bei totalitarizmą, ekonominę politiką (kairiosios partijos renkasi socialdemokratiją, socializmą arba komunizmą, o dešiniosios linkusios palaikyti laissez-faire ekonomiką. Centristinės partijos paprastai bando derinti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų remiamas priemones.

Kiekvienoje valstybėje politinės partijos sudaro tam tikrą partinę sistemą.

Partijos Lietuvoje


Pirmoji Lietuvos politinė partija buvo Lietuvos socialdemokratų partija, įkurta 1896 metais. 1902 m. įkurta Lietuvos demokratų partija.

Nuorodos


Partijos

Partíu políticu | Партия | Sindikad | Partit polític | Plaid wleidyddol | Politisk parti | Politische Partei | Political party | Partio (politiko) | Partido político | Erakond | Puolue | Parti politique | Partido político | מפלגה | Partai politik | Stjórnmálaflokkur | Partito politico | 政党 | 정당 | Политичка партија | Politieke partij | Politisk parti | Partia polityczna | Partido político | Политическая партия | Political party | Politická strana | Politična stranka | Политичка партија | Politiskt parti | 政党

 

This article is licensed under the GNU Free Documentation License. It uses material from the "Partija".

Home Pageartsbusinesscomputersgameshealthhospitalshomekids & teensnewsphysiciansrecreationreferenceregionalscienceshoppingsocietysportsworld