Parazitizmas

Parazitines erkes.JPG Parazitizmas (graikiškai παρασσυτισμός) - dviejų rūšių organizmų antagonistinė sugyvenimo forma, kai vienas organizmas (parazitas) gyvena ir minta kitame ("šeimininkas") ir sukelia jo funkcijų susilpnėjimą ar žūtį. Parazitizmas gali būti laikomas viena iš plėšrumo formų, nes poveikis "šeimininkui" yra panašus.

Parazitai - visi virusai, kai kurios bakterijos ir grybai (pvz., ragangrybiečiai). Yra net parazitinių aukštesnių augalų, gyvenančių ant kitų augalų (pvz., brantas, džioveklė). Daugelis vienaląsčių, kirmėlių ir nariuotakojų gyvena parazitiškai.

Parazitizmo istorija

Parazitizmo atsiradimas apima ilgą evoliucijos tarpsnį. Gal būt kai kurie gyvūnai pradėjo parazituoti atsitiktinai patekę į kitų gyvūnų organizmą, kur rado palankias sąlygas. Čia jie yra aprūpinti maistu, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Dėl to daugelio parazitų sandara supaprastėjo, susiredukavo arba visai išnyko kai kurie organai. Tačiau parazitai turi gerai išvystytą dauginimosi sistemą, kuri užtikrina jų išlikimą net ir nepalankiomis sąlygomis. Be to jie nepaprastai vislūs. Veikiant gamtinei atrankai, išgyvena tik tie parazitai, kurie sugeba intensyviai daugintis, nes daug gemalų neišgyvena dėl šeimininkų kaitos. Be to, helmintų kiaušiniai ir pirmuonių cistos gana atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms.

Parazitai turi gerai išvystytus prisitvirtinimo organus: siurbikės - siurbtukus, kaspinuočiai - siurbtukus, kabliukus, botrijas, kai kurie parazitiniai nariuotakojai - kibias galūnes ir t.t.

Skirstymas

Pagal aplinką, kurioje parazitai gyvena, jie skirstomi į endoparazitus ir ektoparazitus.

Endoparazitas

Toks parazitas, kuris kenkia organizmo viduje, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Paprastai organzimo viduje gyvenančio parazito supaprastėja organų sistemos, dažnai sumažėja ir jo dydis, kad lengviau galėtų patekti į šeimininką (parazitizmas). Nepaprastą virusų smulkumą ir supaprastėjimą net iki prarandant ląstelinę sandarą galbūt galima paaiškinti jų prisitaikymu parazituoti ląstelių viduje. Daugelio endoparazitų išnyksta jutimo organai, o kai kurių žarnyno ir kraujo parazitų ir virškinimo sistema. Be to, endoparazitai yra prisitaikę gyventi bedeguoninėje aplinkoje.

Ektoparazitas

Toks parazitas, kuris didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia šeimininko išorėje. Paprastai tokie parazitai turi gerai išvystytus pristvirtinimo organus, užtikrinančius jų išsilaikymą ir paplitimą. Ektoparazitų žarnynas pritaikytas talpinti kuo daugiau maisto.

Ektoparazitams priklauso kraujasiurbiai uodai, blusos, blakės, utėlės, plunksnagraužiai, pūkagraužiai ir kt.

Poveikis

Parazitas savo šeimininką veikia įvairiai. Visų pirma būdamas jo kūne paveikia jį mechaniškai. Pavyzdžiui, echinokoko pūslė spaudžia organus ir trukdo jų funkcijas. Kaspinuočiai ir askaridės gali sukelti žarnų nepraeinamumą. Kepeninės siurbikės ir askaridės gali užkimšti tulžies latakus ir sukelti geltą.

Sunaudodami dalį savo šeimininko suvirškinto maisto, parazitai gali jį labai nualinti ar apnuodyti organzimą nuodingomis cheminėmis medžiagomis - toksinais. Be to, kai kurie parazitai, nualindami šeimininko organizmą, sudaro palankias sąlygas kitiems patogeniniams organizmams veistis.

Kitos parazitizmo formos

Parazitizmo forma, kai parazitas pavagia šeimininko sugautą ar sumedžiotą grobį vadinamas kleptoparazitizmu.

Nuorodos

Parazitiniai augalai

Biologija