Olandija

Nyderlandai (Olandija) - valstybė vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojanti su Belgija bei Vokietija, Nyderlandų karalystės, kuriai dar priklauso Aruba ir Nyderlandų Antilai, dalis. Dažnai šalis vadinama Olandija, nors tai tėra tik viena iš Nyderlandų provincijų.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Olandijos istorija

Valdant Karoliui V, Šventosios Romos imperijos imperatoriui ir Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtį kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, suformuodamos Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų pagrindas. Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1648 m.

Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.

Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.

XVIII-XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios buvo Indonezija ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų Indijos Kompanija, o XIX a. jas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė.

XIX a. Nyderlandų industrializavimasis buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, daugiau dėl unikalios vandens kelių infrastruktūros ir priklausomybės nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. gegužę buvo okpupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m. Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualistų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų. Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, Nyderlandai tapo Beneliukso ir Europos ekonominės Bendrijos nariu. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių šalių.

Pavadinimai

Lietuvių kalboje pavadinimai Olandija, Nyderlandai bei Nyderlandų karalystė dažniausiai naudojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes:

Nyderlandai - Europinė Nyderlandų karalystės dalis
Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi provincijas - Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją
Nyderlandų karalystė apima Nyderlandus, Olandijos Antilus bei Arubą.

Patys olandai šalį įvardija vienaskaita - Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita - Nederlanden - jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet visą karalystę (su Antilais ir Aruba).

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Olandijos politinė sistema

Nyderlandai yra kostitucinė monarchija nuo 1815 m., iki tol nuo 1581 iki 1806 m. tai buvo respublika (tarp 1806 ir 1815 m. šalis buvo užimta Prancūzijos).

Nuo 1980 m. valstybės vadovas yra karalienė Beatričė ir Orange-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, kai paaiškėja rinkimų rezultatai yra formuojama koalicinė vyriausybė (derybos dėl kurios gali tęstis kelis mėnesius), po to kai vyriausybė suformuojama ji yra oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra premjerministras, kuris paprastai yra ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.

Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas keturi metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą.

Politologijoje Nyderlandai dažnai laikomi klasikiniu konsociacinės demokratijos pavyzdžiu.

Nyderlandų provincijos ir priklausomos teritorijos

Pagrindiniai straipsniai: Nyderlandų provincijos, Aruba, Nyderlandų Antilai

Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų provincijomis, kiekvieną iš jų valdo gubernatorius (olandiškai vadinamas Commissaris van de Koning(in), t.y. karaliaus/karalienės komisaras) :

Groningenas - šalies šiaurės rytuose; sostinė Groningenas
Fryzija (Fryzų kalba Fryslan, olandiškai Friesland) - šalies šiaurėje, sostinė Leeuwarden
Drentė (olandiškai Drenthe) - šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno, sostinė Assen
Overeiselis (olandiškai Overijssel) - šalies rytuose, į pietus nuo Drentės, sostinė Zwolle
Flevolandas - šalies centre, IJsselmeer polderių regione, sostinė Lelystad
Chelderlandas (olandiškai Gelderland) - šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio, sostinė Arnhem
Utrechtas - šalies centre, sostinė Utrechtas
Šiaurės Olandija (olandiškai Noord-Holland) - šalies šiaurės vakaruose, sostinė Haarlem
Pietų Olandija (olandiškai Zuid-Holland) - šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos, sostinė Haga (olandiškai vadinama Den Haag arba 's-Gravenhage)
Zelandija (olandiškai Zeeland) - šalies pietvakariuose, sostinė Middelburg
Šiaurės Brabantas (olandiškai Noord-Brabant)- šalies pietuose, sostinė 's-Hertogenbosch (Den Bosch)
Limburgas - šalies pietryčiuose, sostinė Mastrichtas.

Visos provincijos yra dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai gemeenten), jų iš viso yra 467.

Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, kuriuos valdo "vandens valdybos" (olandiškai waterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. 2004 Sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. (Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar 1196 metais).

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Nyderlandų geografija

Nyderlandai yra žemumų kraštas prie Šiaurės jūros. Kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km. Didelė šalies dalis yra žemiau jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis - 10 m virš jūros lygio.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Nyderlandų ekonomika

Nyderlandai yra penktoje vietoje pagal gyvenimo lygį (2004 m.) po Norvegijos, Švedijos, Australijos ir Kanados.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Olandijos demografija

Nyderlandai yra viena iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių.

Nuorodos

Informacija apie Nyderlandus
Atviras katalogas apie Olandiją Nuorodos į svetaines lietuvių kalba apie Nyderlandus

Valstybės | Olandija

Gourt Home::Gourt :: Olandija