Mindaugas

Mindaugas (~1200-1263), Lietuvos didysis kunigaikštis (~1235(?)-1251 ir 1261-1263 m.), taip pat pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius (1251-1261 m.). 1213 m. prie Lielvardės žuvusio nežinomo vardo Ldk (sąlyginai vadintino "Lielvardiškiu") sūnus, jaunesnysis Daujoto ir vyresnysis Bilgailos brolis. Pirmą kartą paminėtas 1219 m., kaip vienas iš keliolikos lietuvių kunigaikščių, tais metais sudariusių taikos sutartį su Haličo-Volynės didžiąja kunigaikštyste.

Istoriografijoje nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 6 ar 7 dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota hipotezė, anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio šalutinių šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę (Lietuvos kunigaikštystę) gyvavus jau X-XI a.

~1248 m. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Mindaugo brolio Daujoto (?) sūnų) Tautvilo ir Gedvydo atėmus jų tėvonijas, Lietuvoje kilo vidaus karas. Mindaugo brolėnus stipria volynėnų ir polovcų kariuomene nedelsdama parėmė Haličo-Volynės valstybė; ~1249 m. Ldk apsiskelbęs Tautvilas dar atvyko į Rygą, ten apsikrikštijo ir užsitikrino Livonijos katalikų bažnyčios hierarchų bei (neilgam laikui) Livonijos ordino paramą kovoje su Mindaugu. Vis dėlto 1248-1254 m. vykęs Mindaugo karas su jo centralizatoriška politika nepatenkintais vidaus oponentais ir jų užsienio rėmėjais baigėsi visiška Mindaugo pergale. Lietuvoje šio karo metu ištikimi Mindaugui liko dauguma lietuvių aukštaičių, rytinių (Vidurio Lietuvos) žemaičių, nalšėnų ir jotvingių. 1250 m. pab. apsikrikštijęs (šio krikšto iniciatorius buvo Livonijos ordino magistras Andrius Štirietis) ir visokeriopą Vokiečių ordino palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė antimindauginę (ir antilietuvišką) Rytų ir Pietų Lietuvos (?) kunigaikščių Tautvilo ir Gedvydo, Vakarų Žemaitijos kunigaikščio Vykinto, Haličo-Volynės valstybės, pietinių jotvingių ir Livonijos ordino koaliciją.

Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų jo artimųjų bei rėmėjų krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t.y. 1251 m. liepos mėn., Lietuvos didžioji kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai "šv. Petro nuosavybės" teises,– taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų Europos autoritetas, taigi ir pati Europa.

Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. 1253 m. birželio 29 d. (pasak istoriko E.Gudavičiaus – liepos 6 d.), t.y. sekmadienį, kuris tais metais sutapo su šv. apaštalų Petro ir Povilo švente, Mindaugas ir Morta neseniai pastatytoje Vilniaus katedroje buvo vainikuoti (Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to mainais už taiką ir tarptautinį LDK pripažinimą Mindaugas kryžiuočiams atidavė Nadruvą, Skalvą, dalį Žemaitijos ir dalį Dainavos, o 1259 m. – jau visą tuometinę Žemaitiją (iki Šventosios rytuose) ir beveik visą Dainavą.

Padrąsintas kryžiuočių valdžiai nepaklusnių žemaičių Durbės mūšyje pasiektos pergalės (pats Mindaugas karvedžio savybėmis nepasižymėjo), ~1261 m. Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės; išvijęs iš LDK visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs 1259 m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytus Žemaičius, jis vėl atnaujino LDK karą su kryžiuočiais.

1263 m. rudenį Mindaugą (kartu galbūt ir jo sūnus Ruklį bei Girstautą) nužudė Treniotos (?) vadovaujami suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra Agluona (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Žuvus Mindaugui, Ldk pusmečiui tapo Treniota, o 1264 m. - Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris 1267 m. atsisakė sosto ir pasitraukė į Ugrovsko stačiatikių vienuolyną.

Nuorodos

Lietuva neturi monarchijos tradicijų Interviu su E. Gudavičiumi apie Mindaugo karūnavim datą, vietą ir aplinkybes

Lietuvos didieji kunigaikščiai

Gourt Home::Gourt :: Mindaugas

Nuorodos