article

Lãtvijos Respùblika (Lãtvija) — valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija ir Lietuva, kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija ir Baltarusija.

2003 m. rugsėjo 20 d. referendume latviai balsavo už stojimą į Europos Sąjungą.

Latvijos nacionaliniai simboliai — baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas

Istorija


Pagrindinis straipsnis: Latvijos istorija

Dabartinė Latvijos teritorija, pasibaigus XIII a. šiaurės baltų kovoms su vokiečiais, pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių Livonijos konfederaciją, sudėtį. XVI a. viduryje (1561 m.) Latvijos Vidžemė ir Latgala buvo prijungtos prie LDK, o etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Sėla sujungti į Kuršo kunigaikštystę (sostinė Mintauja, dab. Jelgava), kuri buvo LDK (nuo 1569 m. — Abiejų Tautų Respublikos) vasalė. 1629 m. Vidžemė su Ryga atiteko Švedijai, o 1721 m. — Rusijai. 1772 m. prie Rusijos imperijos prijungiama Latgala, 1795 m. — Kuršo kunigaikštystė.

Kapituliavus Vokietijai I pasauliniame kare ir vykstant pilietiniam karui Rusijoje, Latvija 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė savo nepriklausomybę. XX a. trečiajame ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Latvijoje buvo parlamentinė demokratija, vėliau ją pakeitė autoritarinis Karlio Ulmanio režimas. Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. liepos 17 d. kaip 1939 m. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Ribentropo-Molotovo paktas) slaptojo priedo išdava.

Išskyrus trumpą Vokietijos okupacijos periodą II pasaulinio karo metu. Latvija buvo sovietine respublika iki sovietų valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą. Latvija atgavo nepriklausomybę 1991 m. rugpjūčio 21 d.

Politinė sistema


Pagrindinis straipsnis: Latvijos politinė sistema

Latvija yra parlamentinė demokratija. 100 vienų rūmų parlamento (Saeima) narių renkami visuotiniuose rinkimuose trims metams remiantis proporcine rinkimų sistema. Prezidentą renka parlamentas paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Prezidentas skiria premjerą, kuris formuoja ministrų kabinetą.

Dabartinis parlamento mandatų pasiskirstymas (100):

  • Liaudies partija — 20;
  • Žaliųjų ir valstiečių sąjunga — 12;
  • Latvijos dešiniųjų partija — 14;
  • „Tėvynei ir Laisvei“ / Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę (dešinioji opozicija) — 7;
  • „Naujasis laikas“ — 24;
  • Tautinės santarvės partija (opozicija) — 9;
  • Socialistų partija (opozicija) — 5.

Administracinis suskirstymas


Pagrindinis straipsnis: Latvijos rajonai Latvijoje yra keletas istorinių-etnografinių regionų:

Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu — Kuršo — vardu. Mat 1561-1795 m. šios žemės buvo Kuršo kunigaikštystės, o carų laikais — Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais (la. kultūrvēsturiski novadi). Tad Latvijos herbo trys žvaigždės simbolizuoja tris istorinius-etnografinius regionus: Kuršą (su Žiemgala ir Aukšžeme), Vidžemę ir Latgalą.

1991 metų vasario 4 dieną Latvijos valdžia išleido rezoliuciją kuriuo įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše.Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa ,reiškiantis lyvių pakrantę.O sukurta valsybiniu lygiu kaip lyvių kultūros ir istorijos saugoma teritorija. 1991 metų kovo 19 dieną lyviai šalia latvių pripažinti kaip Latvijos autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu kultivuoti savo kalbą ir kulturą.

Administraciškai Latvija skirstoma į 26 rajonus ir 7 miestus.

Geografija


Pagrindinis straipsnis: Latvijos geografija Sausumos sienų ilgis — 1 338 km; iš jų su Baltarusija — 161 km, su Estija — 343 km, su Lietuva — 588 km, su Rusija — 246 km. Jūros sienos ilgis — 498 km. (Žr. http://robsardze.gov.lv/doc_upl/lv_karte_liela.htm)

Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.

Klimatas jūrinis, vidutinis.

Kraštovaizdyje vyrauja moreninės kalvos (40% teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Didelę dalį šalies dengia miškai. Didžiausios upės — Dauguva, Gauja, Lielupė, Venta. Aukščiausias taškas — Gaizinkalnis 312 m.

Gamtiniai ištekliai: dolomitas, gintaras, hidroenergija, mediena, ariama žemė.

Svarbiausi ir didžiausi miestai pagal gyventojų skaičius juose (2005 01 01):

Žr. t. p. Latvijos miestų ir miestelių sąrašas

Ekonomika


Pagrindinis straipsnis: Latvijos ekonomika

Latvijos pereinamoji ekonomika atsigavo po 1998 metų Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir palaipsninio Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių. Latvija oficialiai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją 1999 m. Pagrindinis užsienio politikos tikslas — įstojimas į Europos Sąjungą — pasiektas 2004 m. gegužės 1 d. Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti.

Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra šiaurės Europos šalys.

Bendro vidaus produkto pasiskirstymas (1997):

  • žemės ūkis: 7%
  • pramonė: 28%
  • paslaugos: 65%

2005 m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija — tai didžiausias kainų augimas nuo 1997 m. sausio.

Demografija


Pagrindinis straipsnis: Latvijos demografija

Kultūra


Pagrindinis straipsnis: Latvijos kultūra

Latvija kultūriškai daugiausia veikiama šiaurės Europos.

Kita Informacija


Nuorodos



Valstybės Latvija

Letland | Letonia | Latvia | لاتفيا | Letonia | Latvėjė | Латвія | Латвия | Latvia | Latvija | Letònia | Lettonia | Lotyšsko | Латви | Latfia | Letland | Lettland | Λεττονία | Latvia | Latvio | Letonia | Läti | Letonia | لاتویا | Latvia | Läti | Lettonie | Letlân | An Laitvia | Letonia - Latvija | לטביה | लातविया | Letonija | Letoni | Lettország | Latvia | Latvia | Latvia | Lettland | Lettonia | ラトビア | ლატვია | 라트비아 | Letonya | Latvi | Lettonia | Lettland | Letland | Latvija | Летонија | Летония | Latvia | Lettland | Letlaand | लात्भिया | Letland | Latvia | Latvia | Lettonnie | Letònia | Латви | Łotwa | Letónia | Latviya | Letonia | Letonia | Латвия | Latvia | Latvia | Látvia | Letonija | Latvia | Lotyšsko | Latvija | Letonia | Летонија | Lettland | ประเทศลัตเวีย | Latvia | Letonya | Latvia | لاتۋىيە | Латвія | Latvia | Latviyän | לעטלאנד | 拉脫維亞 | Latvia

 

This article is licensed under the GNU Free Documentation License. It uses material from the "Latvija".

Home Pageartsbusinesscomputersgameshealthhospitalshomekids & teensnewsphysiciansrecreationreferenceregionalscienceshoppingsocietysportsworld