Lãtvijos Respùblika (Lãtvija) — valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija ir Lietuva, kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija ir Baltarusija.
2003 m. rugsėjo 20 d. referendume latviai balsavo už stojimą į Europos Sąjungą.
Latvijos nacionaliniai simboliai — baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas
Dabartinė Latvijos teritorija, pasibaigus XIII a. šiaurės baltų kovoms su vokiečiais, pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių Livonijos konfederaciją, sudėtį. XVI a. viduryje (1561 m.) Latvijos Vidžemė ir Latgala buvo prijungtos prie LDK, o etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Sėla sujungti į Kuršo kunigaikštystę (sostinė Mintauja, dab. Jelgava), kuri buvo LDK (nuo 1569 m. — Abiejų Tautų Respublikos) vasalė. 1629 m. Vidžemė su Ryga atiteko Švedijai, o 1721 m. — Rusijai. 1772 m. prie Rusijos imperijos prijungiama Latgala, 1795 m. — Kuršo kunigaikštystė.
Kapituliavus Vokietijai I pasauliniame kare ir vykstant pilietiniam karui Rusijoje, Latvija 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė savo nepriklausomybę. XX a. trečiajame ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Latvijoje buvo parlamentinė demokratija, vėliau ją pakeitė autoritarinis Karlio Ulmanio režimas. Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. liepos 17 d. kaip 1939 m. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Ribentropo-Molotovo paktas) slaptojo priedo išdava.
Išskyrus trumpą Vokietijos okupacijos periodą II pasaulinio karo metu. Latvija buvo sovietine respublika iki sovietų valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą. Latvija atgavo nepriklausomybę 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Latvija yra parlamentinė demokratija. 100 vienų rūmų parlamento (Saeima) narių renkami visuotiniuose rinkimuose trims metams remiantis proporcine rinkimų sistema. Prezidentą renka parlamentas paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Prezidentas skiria premjerą, kuris formuoja ministrų kabinetą.
Dabartinis parlamento mandatų pasiskirstymas (100):
Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu — Kuršo — vardu. Mat 1561-1795 m. šios žemės buvo Kuršo kunigaikštystės, o carų laikais — Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais (la. kultūrvēsturiski novadi). Tad Latvijos herbo trys žvaigždės simbolizuoja tris istorinius-etnografinius regionus: Kuršą (su Žiemgala ir Aukšžeme), Vidžemę ir Latgalą.
1991 metų vasario 4 dieną Latvijos valdžia išleido rezoliuciją kuriuo įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše.Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa ,reiškiantis lyvių pakrantę.O sukurta valsybiniu lygiu kaip lyvių kultūros ir istorijos saugoma teritorija. 1991 metų kovo 19 dieną lyviai šalia latvių pripažinti kaip Latvijos autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu kultivuoti savo kalbą ir kulturą.
Administraciškai Latvija skirstoma į 26 rajonus ir 7 miestus.
Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.
Klimatas jūrinis, vidutinis.
Kraštovaizdyje vyrauja moreninės kalvos (40% teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Didelę dalį šalies dengia miškai. Didžiausios upės — Dauguva, Gauja, Lielupė, Venta. Aukščiausias taškas — Gaizinkalnis 312 m.
Gamtiniai ištekliai: dolomitas, gintaras, hidroenergija, mediena, ariama žemė.
Svarbiausi ir didžiausi miestai pagal gyventojų skaičius juose (2005 01 01):
Žr. t. p. Latvijos miestų ir miestelių sąrašas
Latvijos pereinamoji ekonomika atsigavo po 1998 metų Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir palaipsninio Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių. Latvija oficialiai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją 1999 m. Pagrindinis užsienio politikos tikslas — įstojimas į Europos Sąjungą — pasiektas 2004 m. gegužės 1 d. Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti.
Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra šiaurės Europos šalys.
Bendro vidaus produkto pasiskirstymas (1997):
2005 m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija — tai didžiausias kainų augimas nuo 1997 m. sausio.
Latvija kultūriškai daugiausia veikiama šiaurės Europos.
Letland | Letonia | Latvia | لاتفيا | Letonia | Latvėjė | Латвія | Латвия | Latvia | Latvija | Letònia | Lettonia | Lotyšsko | Латви | Latfia | Letland | Lettland | Λεττονία | Latvia | Latvio | Letonia | Läti | Letonia | لاتویا | Latvia | Läti | Lettonie | Letlân | An Laitvia | Letonia - Latvija | לטביה | लातविया | Letonija | Letoni | Lettország | Latvia | Latvia | Latvia | Lettland | Lettonia | ラトビア | ლატვია | 라트비아 | Letonya | Latvi | Lettonia | Lettland | Letland | Latvija | Летонија | Летония | Latvia | Lettland | Letlaand | लात्भिया | Letland | Latvia | Latvia | Lettonnie | Letònia | Латви | Łotwa | Letónia | Latviya | Letonia | Letonia | Латвия | Latvia | Latvia | Látvia | Letonija | Latvia | Lotyšsko | Latvija | Letonia | Летонија | Lettland | ประเทศลัตเวีย | Latvia | Letonya | Latvia | لاتۋىيە | Латвія | Latvia | Latviyän | לעטלאנד | 拉脫維亞 | Latvia