Konstitucinė monarchija yra tokia valdymo forma, kai monarcho valdžia yra ribojama Konstitucijos. Konstitucinėms monarchijoms būdinga tai, kad specialūs įstatymai nustato paveldėjimo tvarką. Vyriausybę skiria monarchas, o ne parlamentas. Paprastai konstitucinėje monarchijoje egzistuoja valdžių pasidalinimas, kai monarchas yra vykdomosios valdžios galva, o parlamentas - įstatymų leidžiamosios. Monarchas gali įtakoti įstatymųjų leidžiamąją valdžią savo veto.

Konstitucinės monarchijos dar skirstomos į dualistines ir parlamentines. Dualistinėje monarchijoje yra galimybė paleisti parlamentą monarcho valia ir skirti vyriausybę pavaldžią monarchui. Tokios monarchijos yra Kuveite, Maroke ir Jordanijoje. Parlamentinėje monarchijoje monarchas dalyvauja ribotai (pvz., britų monarchija), jis turi tik atidedamąją ar santykinę veto teisę. Vyriausybė faktiškai formuojama demokratiškai renkamo parlamento, nors ją formaliai ir skiria monarchas. Jei parlamentas pareiškia nepasitikėjimą vyriausybe, monarchas privalo priimti jos atsistatydinimą. Monarchas neturi jokių teisminės valdžios įgaliojimų, išskyrus malonės teisę. Faktiškai monarchas atlieka tik reprezentacines valstybės vadovo funkcijas

Valdymo formos

Конституционна монархия | Monarquia constitucional | Konstituční monarchie | Konstitutionelt monarki | Konstitutionelle Monarchie | Constitutional monarchy | Monarquía constitucional | Monarchie constitutionnelle | מונרכיה חוקתית | Monarki konstitusional | Stjórnarskrárbundin konungsstjórn | 立憲君主制 | 입헌군주제 | Raja berperlembagaan | Constitutionele monarchie | Konstitusjonelt monarki | Monarchia konstytucyjna | Monarquia constitucional | Monarhie constituţională | Конституционная монархия | Konštitučná monarchia | Уставна монархија | Konstitutionell monarki | 君主立宪制 | Ū hiàn-hoat ê ông-kok