Kinija (regionas)

Kinija yra geografinis regionas Rytų Azijoje. Didžioji Kinijos dalis priklauso valstybei, žinomai kaip Kinijos Liaudies Respublika, bet ji taip pat glaudžiai susijusi su ilgaamže civilizacija, apimančia ankstesnes kultūras ir valstybes.

Kinijos civilizacija yra viena iš keleto, kurios pasižymi daugiau nei 4 tūkstančių metų kultūriniu tęstinumu. Kinų raštas - ilgiausiai be pertraukų naudota rašto sistema pasaulio istorijoje. Kinijos praeityje būta daug valstybės skilimo ir susivienijimo, taikos ir karo periodų. Šalies teritorinė plėtra prasidėjo iš Šiaurės Kinijos lygumos, kuri sudarė valstybės pagrindą. Kartais vartojamas terminas "Tikroji Kinija" žymi teritoriją, apgyvendintą chanių (han) etnoso, kaip opoziciją kraštams, Kinijos civilizacijos dalimi tapusiais vėliau (pvz., Sindziangas ar Mongolija). Ilgą laiką Kinija buvo labiausiai technologiškai išsivystęs pasaulio regionas, jos kultūrinė įtaka Rytų Azijai stipri ir šiandien.

Pavadinimai

Bendrine kinų kalba Kinija vadinama Zhōngguó (supaprastinti rašmenys: 中国, tradiciniai: 中國). Pažodžiui tai reiškia "Vidurio valstybė".

Teritorija

Prieš Čin dinastijos valdovui Qin Shi Huangdi suvienijant Kiniją III a. pr. m. e., tradicinė ankstesnių dinastijų valdoma teritorija apsiribojo Geltonosios upės slėniu. Nuo tada ji ėmė plėstis visomis kryptimis. Didžiausią plotą apėmė valdant Tang, Juan ir Čing dinastijoms.

Kinijos klimatas ir geografija

Kinijos teritoriją sudaro daugybė visiškai skirtingų kraštovaizdžių. Vakaruose dominuoja kalnai ir lygumos, tuo tarpu rytinę regiono dalį užima žemumos. Didžiausios upės - Geltonoji (arba Huanghe), Jangdzė ir Amūras. Jos, kaip ir dauguma kitų Kinijos upių, įsilieja į Ramųjį vandenyną. Geltonosios upės ir Jangdzės slėniuose yra derlingiausios Kinijos žemės.

Rytuose, palei Geltonosios jūros ir Rytų Kinijos jūros krantus driekiasi tankiai apgyvendintos aluvinės lygumos. Tuo tarpu Pietų Kinijos jūros pakrantės yra labiau kalnuotos. Visa pietų Kinija yra kalvų kraštas.

Einant į vakarus pasiekiamas plokščiakalnis, kuris vėliau pavirsta Himalajais su aukščiausia pasaulio viršukalne - Everestu. Šiaurės vakaruose taip pat plyti aukštumos, kartu su Takla-Makano ir Gobio dykumomis. Dėl užsitęsiančių sausrų ir tikriausiai prastos žemdirbystės šios dykumos plečiasi.

Kinijos klimatas yra labai įvairus, priklausomai nuo regiono. Šiaurinė zona (kuriai priklauso Pekinas žiemomis susiduria su arktiniu atšiaurumu. Centrinėje zonoje (su Šanchajumi klimatas švelnesnis, skirtumas tarp vasaros žiemos ir vasaros nera toks ryškus. Tuo tarpu pietiėse Kinijos provincijose vyrauja subtropinis klimatas su [[musonai|musoniniais sezonais.

Istorija

Pagrindinis straipsnis Kinijos istorija, taip pat žr. Kinijos Respublikos istorija, Kinijos Liaudies Respublikos istorija

Kinija yra vienas ankstyviausių žmonijos civilizacijos centrų. Kaip ir Šumero, Indo slėnio bei Majų ir galbūt Senovės Egipto civilizacijos, ji nepriklausomai išrado raštą. Šį raštą kinai ir japonai naudoja iki šiol, iš dalies jį naudoja ir korėjiečiai bei vietnemiečiai.

Archeologiniai duomenys leidžia manyti, kad ankstyviausi Kinijos gyventojai buvo homo erectus. Spėjama, kad Kinijoje jie pasirodė prieš 2,24 mln., vėlyviausi pėdsakai datuojami 250 tūkst. metų atgal.

Manoma, kad šiuolaikinis žmogus (homo sapiens) po Euraziją turėjo išplisti laikotarpyje prieš 100 - 50 tūkst. Ankstyviausi įrodymai apie jo pasirodymą Kinijoje, rasti Liudziange, datuojami 67 tūkst. metų pr. m. e.

Tradiciškai pirmąja Kinijos dinastija laikoma pusiau legendinė Sia dinastija, tačiau pirmoji dinastija, kurios egzistavimu niekas neabejoja, yra Šang, XVIII-XII amžiais pr. m. e. valdžiusi teritoriją apie Huanghės baseiną. Ją pakeitė Džou dinastija (XIII-V a. pr. m. e.), kuri palaipsniui suskilo į daug smulkių, nuolat tarpusavyje kariaujančių valstybių. Šiuo politiškai nestabiliu laikotarpiu gimė svarbiausios Kinijos filosofinės sistemos - konfucianizmas ir daoizmas.

III amžiaus pr. m. e. pabaigoje Kiniją suvienijo Čin (Qin) dinastijos valdovas Ši Huangdi, tapęs pirmuoju Kinijos imperatoriumi, bet po jo mirties prasidėjo visuotinis sukilimas, dinastija žlugo ir valstybė vėl iširo. Tačiau brutali Ši Huangdi centralizacijos politika padėjo sukurti tvirtas visuomenės struktūras, kurių pagrindu valstybę iš naujo suvienijo Han dinastija, valdžiusi nuo III a. pr. m. e. pabaigos iki 220 m. e. metų.

Dinastijai žlugus, vėl sekė susiskaldymo periodas. 580 m. valstybę suvienijo Sui dinastija. Valdant po jos sekusioms Tang ir Song dinastijoms, Kinija išgyveno savo aukso amžių. Nuo VII iki XIV amžiaus ji buvo bene technologiškai ir kultūriškai pažangiausias kraštas pasaulyje. Song dinastija žlugo po mongolų invazijos 1279 m. Mongolų karo vadas Kublai Chanas įkūrė Juan dinastiją. 1368 metais mongolai buvo išstumti, šalį ėmė valdyti Ming dinastija (iki 1644). Ją pakeitusi mandžiūrų Čing dinastija valdė iki 1911 metų, kada buvo įkurta Kinijos respublika.

XIX a. - XX a. pr. Kinijos santykinė politinė, ekonominė ir karinė galia susilpnėjo, regione ėmė dominuoti Japonija ir Vakarų valstybės.Kinijos imperija egzistavo iki Kinijos respublikos sukūrimo, tačiau per kelis tolimesnius dešimtmečius Kinijos Respublika buvo paralyžiuota karo vadų, kurie įsitvirtino regionuose, o per Antrąjį Kinijos-Japonijos karą Japonijos imperija užėmė dideles Kinijos teritorijas. Tuo metu šalį draskė Kinijos pilietinis karas, kuriame grūmėsi nacionalistai ir komunistai.

Po pergalės pilietiniame kare Mao Dzeduno vadovaujami kinų komunistai 1949 m. įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, nacionalistai buvo priversti pasitraukti su savo vyriausybe į Taivanį, kurį jie valdė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nuo to laiko Kinijos respublika valdo tik Taivanį, Peskadorų salas ir keletą salų Fudziano provincijos pakrantėje, įskaitant Kinmen ir Matsu salas bei keletą salų Pietų Kinijos jūroje.

Kinija

Gourt Home::Gourt :: Kinija (regionas)

Pavadinimai

Teritorija

Kinijos klimatas ir geografija

Istorija