article

Kempininiai (Polyporaceae) - kempiniečių (Polyporales) eilės grybų šeima, priklausanti papėdgrybių klasei.
Šių grybų vaisiakūniai labai įvairios formos: kepurėti, kotuoti arba bekočiai, padrikai išsidėstę, atsišakojusiais kraštais nuo substrato. Dažnai jie mėsingi, odiški, sumedėję, įvairių spalvų. Himenoforas vamzdelinis, kartais lakštelinis ar kitokios formos. Trama nuo baltos iki rudos spalvos. Tai medienos ardytojai arba dirvos saprofitai, kai kurie medžių parazitai.
Lietuvoje rasta apie 120 rūšių.

Lietuvos kempininių grybų gentys


  • Vingiaporis (Abortiporus). Auga ant lapuočių medžių medienos arba ant šaknų.
  • Miltakempė (Amylocystis). Sukelia rudąjį puvinį.
  • Antrodija (Antrodia). Dažniausiai auga ant spygliuočių medienos. Sukelia rudąjį medienos puvinį.
  • Antrodijėlė (Antrodiella). Auga ant negyvos medienos.
  • Auksaporis (Aurantioporus). Auga ant gyvų ir negyvų lapuočių medžių kamienų.
  • Dirvapintė (Albatrellus). Auga ant žemės. Jauni vaisiakūniai valgomi.
  • Kamščiapintė (Bjerkandera). Sukelia baltąjį medienos puvinį.
  • Cerena (Cerrena). Auga ant negyvų lapuočių medžių, sukelia gana aktyvų baltąjį medienos puvinį.
  • Vaškapintė (Ceriporia). Auga ant lapuočių medžių medienos.
  • Vaškapintėlė (Ceriporiopsis). Auga ant spygliuočių ir lapuočių medienos.
  • Klimokas (Climacocystis). Auga ant gyvų ir negyvų spygliuočių medžių kamienų ir kelmų, sukelia baltąjį medienos puvinį.
  • Vinguris (Daedalea). Sukelia aktyvų rudąjį medienos puvinį.
  • Vingurėlis (Daedaleopsis). Sukelia baltąjį medienos puvinį.
  • Urvuotė (Datronia). Auga ant išvirtusių lapuočių medžių. Pažeistoje medienoje būna juodos linijos.
  • Sėdis (Dendropolyporus). Geras valgomas grybas.
  • Kelmenis (Dichomitus). Auga ant negyvos spygliuočių ir lapuočių medienos.
  • Žievenukas (Diplomitoporus). Auga ant negyvų spygliuočių ir lapuočių medžių medienos, sukelia puvinį.
  • Pintis (Fomes). Auga ant lapuočių medžių, sukelia baltąjį medienos puvinį. Pav.
  • Pintainė (Fomitopsis). Sukelia rudąjį medienos puvinį.
  • Virvuotė (Funalia). Auga ant negyvų išvirtusių lapuočių medžių.
  • Tinklūnas (Gloeophyllum). Auga daugiausia ant spygliuočių medienos; sukelia rudąjį medienos puvinį.
  • Gleiviaporis (Gloeoporus). Sukelia medienos puvinį.
  • Grifolė (Grifolia). Auga ant medžių šaknų arba kamienų pašaknyse.
  • Minkštenis (Hapalopilus). Sukelia baltąjį medienos puvinį.
  • Pintenė (Heterobasidion). Auga ant gyvų ir negyvų spygliuočių medžių, pasitaiko ir ant lapuočių.
  • Kelmenė (Ischnoderma). Auga ant negyvų spygliuočių, rečiau lapuočių medžių medienos.
  • Šeriapintė (Junghuhnia). Auga ant negyvų lapuočių ir spygliuočių medžių, sukelia puvinį.
  • Maumpintė (Laricifomes). Auga ant maumedžių.
  • Geltonpintė (Laetiporus). Auga ant negyvų ir gyvų lapuočių medžių kamienų. Sukelia baltąjį medienos puvinį. Pav.
  • Lakštapintė (Lenzites). Auga įvairiuose miškuose, sukelia puvinį. Pav.
  • Sunkapintė (Leptoporus). Auga ant spygliuočių medienos, sukelia rudąjį medienos puvinį.
  • Miltapintė (Oligoporus). Auga ant spygliuočių medienos, sukelia rudąjį puvinį.
  • Klevakempė (Oxyporus). Auga dažniausiai ant lapuočių medžių.
  • Skylutis (Perenniporia). Auga ant gyvų ir negyvų lapuočių ir spygliuočių medžių.
  • Pintenis (Piptoporus). Kiekviena rūšis auga tik ant tam tikrų lapuočių medžių. Pav.
  • Rudapintė (Phaeolus). Sukelia rudąjį medienos puvinį.
  • Minkštapintė (Physisporinus). Sukelia puvinį, gana greitai ardo medieną.
  • Skylėtbudė (Polyporus). Auga ant negyvų lapuočių medžių, retai ant spygliuočių.
  • Gijapintė (Porpomyces). Auga ant spygliuočių ir lapuočių medienos, sukelia baltąjį medienos puvinį.
  • Postija (Postia). Sukelia rudąjį medienos puvinį.
  • Raudonpintėlė (Pycnoporellus). Sukelia rudąjį medienos puvinį.
  • Raudonpintė (Pycnoporus). Auga ant negyvų išvirtusių lapuočių medžių.
  • Kietūnis (Rigidoporus). Auga ant lapuočių medienos, sukelia baltąjį medienos puvinį.
  • Dančiapintė (Schizopora). Auga ant negyvų stovinčių arba išvirtusių lapuočių medžių, sukelia aktyvų baltąjį medienos puvinį.
  • Ragapintė (Skeletocutis). Auga ant spygliuočių ir lapuočių medienos.
  • Odapintė (Spongipellis). Auga ant gyvų ir negyvų lapuočių medžių, sukelia baltąjį medienos puvinį.
  • Baltapintė (Tyromyces). Auga ant įvairių lapuočių ir spygliuočių medienos, sukelia puvinį.
  • Kempė (Trametes). Auga dažniausiai ant lapuočių medienos. Sukelia baltąjį medienos puvinį. Pav.
  • Kempelė (Trichaptum). Auga miškuose ant išvirtusių medžių. Sukelia medienos puvinį.

Lietuvos raudonosios knygos grybai


Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šios kempininių grybų rūšys:

Image:Lenzites_betulina.jpg|

Beržinė lakštapintė (Lenzites betulina) Image:Piptoporus_betulinus.jpg|
Beržinis pintenis (Piptoporus betulinus) Image:Laetiporus_sulphureus.jpg|
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) Image:Trametes_suaveolens.jpg|
Karpotoji kempė (Trametes suaveolens) Image:Trametes_pubescens.jpg|
Pūkuotoji kempė (Trametes pubescens) Image:Fomes_fomentarius.jpg|
Tikroji pintis
(Fomes fomentarius)

Kempiniečiai

Porlingsartige | Polypore | Polyporaceae | აბედა სოკოები | Polyporaceae | Polyporaceae

 

This article is licensed under the GNU Free Documentation License. It uses material from the "Kempininiai".

Home Pageartsbusinesscomputersgameshealthhospitalshomekids & teensnewsphysiciansrecreationreferenceregionalscienceshoppingsocietysportsworld