Ispanija

Ispanijos Karalystė - valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru - pietuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos istorija

Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybe atskirų genčių, ir galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė yra baskai. IX- to a. pr. m. e. pradžioje keltų gentys persikelė per Pirėnų kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais.

Viduržemio jūros pakrantėse finikiečių jūreiviai, taip pat graikai ir kartaginiečiai buvo įkūrę ne vieną prekybinę koloniją. Maždaug 1100 metais iki m.e. finikiečiai buvo įkūrę Gadiro (dabar tai Cadiz) prekybos kolonija šalia Tartessos. VIII a. pr. m. e. Pirmosios graikų kolonijos, tokios kaip Emporion (dabar tai Empúries), buvo įkurtos Viduržemio jūros pakrantėse pusiasalio rytuose, pietines pusiasalio pakrantes paliekant finikiečiams. VI a. pr. m. e. prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.

III – II a. pr. m. e. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir III a. pr. m. pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliūna į Kartaginos valdžią. 209 metais, po antrojo Punų karo Kartagina pusiasalį perleido Romos imperijai. Išstūmus Kartaginą iš pusiasalio, Ispanija tampa viena iš Romos imperijos provincijų. I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.

V – VI a. į pusiasalį isiverže vandalų ir vestgotų germanų gentys, V a. antroje pusėje, įkūrė vestgotų karalystę. 711 metais maurai, persikėlę per Gibraltarą, užgrobia didesniąją Pirėnų pusiasalio dalį.

Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė Granada, paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji gyvavo net iki XIX a.

XVI a. susikurė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų Amerikoje. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. “Nenugalimosios armados” žūtis mūšyje su Anglija reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. XVII a. dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – Portugaliją 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais užleido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.

XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp Europos dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. Napoleonas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki 1814 metų.

Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas - Kubą ir Filipinus.

Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija laikėsi neutraliteto.

1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos politinė sistema

Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos provincijos

Ispanija suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių bendruomenių ir 2 autonominius miestus. Autonominės bendruomenės (comunidades autónomas):

Andalūzija (Andalucía)
Aragonas (Aragón)
Astūrijos kunigaikštystė (Principáu d'Asturies asturiškai, Principado de Asturias ispaniškai)
Balearų salos (Illes Balears katalonietiškai, Islas Baleares ispaniškai)
Baskų kraštas (Euskadi baskiškai, País Vasco ispaniškai)
Kanarų salos (Islas Canarias)
Kantabrija (Cantabria)
Kastilija-La Manča (Castilla-La Mancha)
Kastilija ir Leonas (Castilla y León)
Katalonija (Catalunya katalonietiškai, Cataluña ispaniškai)
Estremadūra (Extremadura)
Galisija (Galicia)
La Riocha (La Rioja)
Madridas
Mursija (Murcia)
Navara (Nafarroa baskiškai, Navarra ispaniškai)
Valensija (Comunitat Valenciana katalonietiškai,Comunidad Valenciana ispaniškai)

Autoniminiai miestai - Ceuta (Seuta) ir Melilla.

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos geografija

Ispanija užima šešis septintadalius Iberijos pusiasalio. Pakrantės ilgis - 4964 km. Aukščiausias taškas: Pico de Teide Kanarų salose (3718 m), o žemyne - Mulchacen (3478 m). Ilgiausios upės- Tacho (isp. Tajo. Ispanijoje 727 km, bendras ilgis 1007 km) ir Ebras - 928 km.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Ispanijos demografija

Dažniausiai Ispanijoje vartojama kalba yra ispanų kalba. Be jos įvairiose Ispanijos regionuose kalbama ir kitomis kalbomis, tarp jų katalonų kalba, baskų kalba, galisų kalba. Daugelis ispanų yra katalikai.

Didžiausi miestai (2003):
- Madridas 3 092 759
- Barselona 1 582 738
- Valensija 780 653
- Sevilija 709 975
- Saragosa 626 081
- Malaga 547 105
- Mursija 391 146
- Las Palmas (Las Palmas de Gran Canaria) 377 600
- Palma (Palma de Mallorca) 367 277
- Bilbao 353 567
- Valjadolidas 321.143
- Kordoba 318.628
- Alikantė 305.911

Kita Informacija

Nuorodos

Valstybės | Ispanija