Fotoefektas

Fotoelektrinis efektas - tai elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio). Kiekviena medžiaga turi raudonąją fotoefekto ribą, todėl jei elektromagnetinių bangų dažnis bus žemesnis, nei medžiagos raudonoji fotoefekto riba, elektronai nebus išspinduliuojami. Išspinduliuojami elektronai dažnai vadinami fotoelektronais.

Fotoefekto atradimas padėjo tolesniems bangų ir dalelių dvilypumo tyrimams. Paaiškėjo, kad fotonai (kaip ir kai kurios kitos dalelės) turi tiek banginių, tiek dalelių savybių. Nuo fotoefekto prasidėjo visa kvantinė mechanika.

Matematiškai fotoefektą apibūdino Albertas Einšteinas (už tai jis 1921 metais gavo Nobelio premiją), pratęsdamas ankstesnius Makso Planko kvantinės teorijos darbus. Einšteino lygtis fotoefektui:

$h \nu=A+ \frac {mv^2}{2}$ (šviesos kvantų energija naudojama elektronui išlaisvinti ir suteikti elektronui kinetinės energijos)

Istorija

1839 metais Aleksandras Edmondas Bekerelis (Alexandre Edmond Becquerel) stebėjo fotoelektrinį efektą, kuris vyko į tirpalą panardintame elektrode, veikiamame šviesos. 1873 Vilogbis Smitas (Willoughby Smith) atrado, kad selenas yra fotoinduktyvus.

1887 metais Henrikas Hercas stebi fotoefektą ir gautus duomenis apie elektromagnetinių bangų gavimą ir panaudojimą paskelbia žurnale "Fizikos analai".

Optika

Gourt Home::Gourt :: Fotoefektas

Istorija