Fjordas - ledyno pergilintas slėnis, paprastai siauras, tęsiasi žemiau jūros lygio ir užpiltas sūriu jūros vandeniu. Fjordas susidaro kai ledynas atsitraukia, palikdamas U formos slėnį su labai stačiais kraštais ir jūros vanduo jį užlieja. Gylis gali siekti daugiau nei kilometrą. Galinė morena, susiformavusi slenkant ledynui, yra fjordo gale po vandeniu, todėl vieta, kur fjordas jungiasi su jūra yra šiek tiek seklesnė.

Norvegijoje prie bendro fjordų formavimosi proceso prisidėjo dar ir tai, kad slegiamas ledyno žemės paviršius nugrimzdo, dėl to ledyno suformuotas slėnis yra žymiai gilesnis nei jį supanti jūra. Po ledyno ištirpimo žemės paviršius ėmė kilti į buvusią padėtį, tačiau labai lėtai (iki šiol Norvegija per metus pakyla po maždaug 1 cm), dėl to, pvz., Norvegijos Sognefjordas yra 1 300 m gylio, tuo tarpu kai Šiaurės jūros vidutinis gylis yra 94 m, o giliausia vieta nesiekia 775 m.

Fjordai puikiai tinka įrengti uostams, laivų statykloms, vystyti žuvininkystę.

Paplitimas

Fjordus galima surasti:

• Antarktidoje,
• įvairiose Arkties vandenyno salose,
• Kanadoje,
• pietinėje Čilės dalyje,
• Baltijos jūros pakrantėje Vokietijoje,
• Grenlandijoje,
• Islandijoje,
• Airijoje,
• Juodkalnijoje,
• Naujojoje Zelandijoje,
• Škotijoje,
• Norvegijoje,
• Švedijoje,
• JAV.

Ilgiausi fjordai:

• Skoresby Sundas Grenlandijoje, ilgis 350 km,
• Sognefjordas Norvegijoje, 203 km,
• Hardengerfjordas Norvegijoje, 179 km.

Reljefo formos

Fiord | Fjord | Fjord | Fjord | Fjord | Fjordo | Fiordo | Fjord | آبدره | Vuono | Fjord | פיורד | Fyord | Fiordo | フィヨルド | 피오르 | Fjord | Fjord | Fjord | Fjord | Fiord | Fiorde | Фьорд | Fjord | Fjord | 峡湾