Estija

Estijos respublika yra nedidelė šalis šiaurės rytų Europoje, kuri ribojasi su Baltijos jūra (vakaruose ir šiaurėje, įskaitant Suomijos įlanką) ir Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis - 633 km.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Estijos istorija

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Kryžiaus žygių Pabaltijyje pasekoje Estija buvo padalinta. Pietinė Estija įėjo į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurinė Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurinę Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas, kuris atgaivintas, kai 1583 m. šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija iš pradžių atiteko Abiejų Tautų Respublikai, o nuo 1629 m. Švedijai, bet nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su latvių žemėmis įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Didžiojo Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors pilnai kurti nepriklausomą respubliką trukdė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lakričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Tarybų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Tarybų Socialistinė Respublika. 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija įjungta į Tarybų Sąjungos sudėtį. Nuo 1941 iki 1944 m. šalį okupavo vokiečių kariuomenė, Estija buvo įjungta į Ostlando generalinį komisariatą ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Estijos politinė sistema

Estija yra konstitucinė demokratija su vienerių rūmų parlamento renkamu prezidentu. Prezidentą 5 metų kadencijai renka palamentas 2/3 balsų dauguma. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija - premjerministro skyrimas, kurį tvirtina parlamentas.

Įstatymų vykdomąją valdžią sudaro premjerministras ir 14 ministrų.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui, vadinamam Riigikogu arba Valstybės Susirinkimu, kuriame yra 101 narys. Parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Šiuo metu parlamente atstovaujamos 6 politinės partijos 2003 m. kovo 2 d. rinkimuose surinkusios daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.

Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku, kurio kandidatūrą teikia prezidentas.

Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 3 socialdemokratai, po vieną Centro, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 26,89 proc. rinkėjų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Estijos apskritys Estija yra suskirstyta į 15 apskričių (Maakond), o šie - į valdas (vald).

Estijos apskritys: (apskričių sostinės yra regionų pavadinimuose, o jei yra kitaip, jos nurodytos lentelėje)

!Apskritis !Administracinis
centras !Apskrities
pavadinimas
estiškai

Harju apskritis	Talinas	Harju
Hyju apskritis	Kiardla	Hiiu
Jarvos apskritis	Paidė	Järva
Jyhvi apskritis	-	Jõgeva
Lianės apskritis	Hapsalu	Lääne
Piarnu apskritis	-	Pärnu
Pylvos apskritis	-	Põlva
Raplos apskritis	-	Rapla
Rytų Viru apskritis	Jyhvi	Ida-Viru
Salų apskritis	Kuresarė	Saare
Tartu apskritis	-	Tartu
Vakarų Viru apskritis	Rakverė	Lääne-Viru
Valgos apskritis	-	Valga
Viljandžio apskritis	-	Viljandi
Vyru apskritis	-	Võru

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Estijos geografija

Estija yra miškinga šalis, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos. Klimatas - vidutinis drėgnas. Didžiausias ežeras - Peipuso ežeras (3800 kvadratinių kilometrų ). Ilgiausia upė - Emajogis, kurios ilgis - 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas šalia esančių salų, iš kurių didžiausia - Sarema.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Estijos ekonomika

Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis, viena iš pirmųjų naujų Europos Sąjungos narių (kartu su Lietuva) ruošiasi įsivesti Eurą. Po Rusijos krizės 1998-9 metais Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. - 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.

Pagrindinės ekonomikos šakos - tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).

2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Estijos demografija

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 kovo 31 dieną Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:

67,9 % estai
25,6 % rusai
2,1 % ukrainiečiai
1,26 % baltarusiai
0,86 % suomiai
Totoriai, latviai, lenkai, žydai, lietuviai - po mažiau nei 0,2%

Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę.

Religija

Religingų gyventojų dalis nėra didelė, didžioji dalis estų nepriklauso jokiai konfesijai. Apie 32 % gyventojų priskiria save tam tikrai konfesijai, tarp jų:

14,88 % evangelikai-liuteronai
13,9 % pravoslavai
apie 6 000 baptistų
apie 4 000 Jehovos liudytojų
apie 3600 katalikų

Kita Informacija

Nuorodos

Valstybės Estija

Gourt Home::Gourt :: Estija