Estetika (gr. αισθητική – jutiminis):

1. mokslas, tiriantis grožį ir meną, grožio, meno dėsnius ir harmoniją; sudaro metodologinį pagrindą meno šakoms tirti;
2. grožio kriterijų taikymas ir laikymasis.

Estetika nagrinėja bendrą grožio paskirtį ir jo raiškos formas menuose, gamtoje, o taip pat grožio poveikį asmeniui. Be pačios menų teorijos, estetikoje nagrinėjami estetinio sprendimo bei estetinės jausenos ir išgyvenimo klausimai. Estetika nagrinėja visas meno kryptis: muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, choreografiją ir kt.

Savarankiška filosofijos mokslo disciplina estetika tapo tik XVIII amžiuje, vokiečių filosofinėje mintyje. Pirmasis estetikos terminą dabartine prasme pavartojo Aleksandras Baumgartenas (Alexander Baumgarten, 1714-1762).

Estetika

Естетика | Estetika | Estètica | Æstetik | Ästhetik | Αισθητική | Aesthetics | Estetiko | Estética (filosofía) | زیبایی‌شناسی | Estetiikka | Esthétique | אסתטיקה | Esztétika | Fagurfræði | Estetica | 美学 | Esthetica | Estetikk | Estetyka | Estética | Эстетика | Estetica | Aesthetics | Estetika | Estetika | Естетика | Estetik | สุนทรียศาสตร์ | Estetika | Estetik | Mỹ học | 美学