Belgija

Belgijos Karalystė (oland. België, pranc. Belgique, vok. Belgien) - valstybė vakarų Europoje, turinti sausumos sienas su Olandija, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, Šiaurės Vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.

Belgija priklauso "Žemųjų šalių" regionui (kurį taip pat sudaro Olandija ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beneliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Belgija yra palyginti nauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik 1830 m. Iki tol ją valdė Olandija. Dabartinės jos sienos nustatytos tik 1919 m.

Upė Masas dalija šalį perpus. Į šiaurę iki pat jūros driekiasi derlingos lygumos. Į pietus nuo Maso eina Ardėnų kalnai, kur prastose žemėse išsibarstę reti ūkeliai.

Istorija

100-44 m.pr. m. e. dabartinės Belgijos teritorijoje buvo Romos imperijos Galia Belgae provincija, kurioje gyveno keltų gentys belgai ir germanų gentys frankai. Nuo IV a. riba tarp šių dviejų genčių tapo riba tarp valonų ir flamandų.

VIII a. teritorija tapo Karlo Didžiojo imperijos dalimi, IX a. - Lotaringijos karalystės dalimi. XII-XV a. teritorija buvo suskirstyta į Brabanto ir Liuksemburgo hercogystes, Flandrijos (Heno) grafystę ir Liežo vyskupystę. Nuo 1555 m. priklausė Ispanijai; 1713 m. pagal Utrechto sutartį atiteko Habsburgams; vėliau ją okupavo ir aneksavo Prancūzija. 1815 m. pagal Vienos kongresą atiteko Nyderlandams.

1830 m. spalio 4 d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste. 1831 m. - karaliaus Leopoldo I įžengimas į sostą (nacionalinė šventė). 1914 m. - Vokietijos invazija; karalius Albertas I, rezistencinis judėjimas. 1919 m. pagal Versalio sutartį atiteko Malmedi, Eupeno ir kt. teritorijos. 1940-1944 m. Belgija buvo okupuota Vokietijos.

Karalius Leopoldas III karaliavo 1934-1951 m., pasirašė kapituliacijos aktą prieš fašistinę Vokietiją, buvo karo belaisvis, 1944 m. paliko šalį, 1950 m. grįžo ir sukėlė didžiulį gyventojų pasispiktinimą; atsisakė sosto sūnaus Bodueno labui.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Belgijos politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis - Belgijos bendruomenės ir regionai Belgija yra suskirsčiusi į tris kalbines bendruomenes: olandiškąją, prancūziškąją ir vokiškąją.

Taip pat Belgija yra padalinta į tris administracinius regionus:

Briuselį (dvikalbis regionas - olandų ir prancūzų kalbos; 980,000 gyventojų)
Flandriją (vyrauja olandų kalba; 6,000,000 gyventojų)
Valoniją (vyrauja prancūzų kalba; 3,360,000 gyventojų)

Kiekvienas iš dviejų pastarųjų regionų yra suskirstytas į 5 provincijas. Smulkiausias administracinis vienetas yra komuna. 19 iš jų yra Briuselio regione, 262 - Valonijoje ir 308 - Flandrijoje. Tiek provincijos, tiek komunos yra pavaldžios atitinkamam regionui.

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Belgijos geografija

Geografinis centras: Nil-Saint-Vincent.

Bendras sienų ilgis: 1385 km. Pakrantės ilgis: 65 km. Sienų su kaimyninėmis valstybėmis ilgis: Prancūzija - 620 km, Nyderlandai - 450 km, Liuksemburgas - 148 km, Vokietija - 167 km

Aukščiausias taškas: Signal de Botrange (694 m)

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Belgijos ekonomika

Viena iš geriausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių. Aukštas pramonės (mašinų, elektrotechnikos, chemijos, lengvosios) ir žemės ūkio išsivystymas.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Belgijos demografija

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Belgijos kultūra

Kita Informacija

Belgijos ryšiai
Belgijos transportas - labai tankus transporto tinklas: autokelių tankumas - 450 km/100 km² (tankiausias pasaulyje); geležinkelių - 11,4 km/100 km² (4 vieta pasaulyje), 65% geležinkelių yra elektrifikuoti. Laivybos kanalų ilgis - 1475 km (ir 2 vieta pasaulyje pagal tankumą). Didžiausi jūrų uostai: Antverpenas (2 pagal dydį Europoje), Zebriugė, Gentas.
Belgijos karinės pajėgos
Belgijos tarptautiniai santykiai
Belgijos šventės

Nuorodos

Valstybės | Belgija

Gourt Home::Gourt :: Belgija