Baltarusija

Baltarusijos Respublika (Белару́сь) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos. Dar vadinama Gudija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos istorija

Seniausi žinomi gyventojai (homo sapiens) dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkst. metų (apytiksliai toks yra archeologų ant Pripetės kranto aptiktos ledynmečio mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius).

VIII-X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrę slavai iki XII-XIII a. beveik visiškai asimiliavo senuosius vietos gyventojus – baltiškai kalbėjusius Bancerovo ir Tušemlios kultūrų nešėjus bei dalį jotvingių (archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad VIII-IX a. slavai dabartinėje Baltarusijoje buvo apgyvendinę tik Pripetės ir galbūt Dauguvos pakrantes, o didžioji Baltarusijos dalis iki pat X a. pab. išliko baltiška).

Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo Kijevo Rusios dalis; XI-XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios Volynės, Turovo, Polocko, Smolensko, Černigovo ir Lietuvos kunigaikštystės.

X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėta vietos gyventojų (baltų ir slavų) christianizacija buvo iš esmės užbaigta tik XVI a.

Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis (su Minsku), o 1320-1772 m. - jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo LDK sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo bažnytinės slavų kalbos ir gudų kalbos tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi LDK rusėnų raštų kalba (žr. Lietuvos raštų kalba, Lietuvos raštija).

1654-1661 m., vad. Maskvos karo metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įv. priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko Rusijai. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus gudų tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir unitų tikybą.

1863 m. sukilime negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Kasciuš'as Kalinouski's (lietuvių tradiciškai vadinamas "Kostu Kalinausku") pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje valstybėje.

XIX a. pab. - XX a. pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo gvildenami gudų tautos politinės ateities klausimai.

1918 m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki 1919 m. vasaros okupavo, o 1921 m. pavasarį galutinai pasidalijo Sovietų Rusija ir Lenkija.

1941-1944 m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių Vokietijos; 1941-1947 m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų (gudų, žydų, lenkų ir kt.; nurodytu laikotarpiu žuvo ~130 tūkst sovietinių gudų partizanų, ~310 tūkst. Baltarusijos gyventojų mirė nuo bado, ~120 tūkst. žuvo dėl karo veiksmų, ~950 tūkst. - per nacių organizuotas masines žydų žudynes ir baudžiamąsias operacijas, ~150 tūkst. - nacių lageriuose ir kalėjimuose, ~140 tūkst. - priverčiamuosiuose darbuose Vokietijoje ir kt. valstybėse, ~15 tūkst. - kovodami Armijos krajovos ir kt. partizanų junginių gretose 1943-1947 m.; 1944 m. ~1 mln. 100 tūkst. Baltarusijos gyventojų iš jos pasitraukė kaip karo pabėgėliai).

Nuo 1991 m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir Nepriklausomų valstybių sandraugos narė.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos politinė sistema

Valstybės galva - prezidentas. Baltarusijos prezidentas yra Aleksandras Lukašenka, pirmą kartą į šį postą išrinktas 1994 m. 1996 m. lapkričio 24 d. vykęs referendumas išplėtė vykdomosios valdžios (prezidento) įgaliojimus, pakeitė valstybinę vėliavą ir himną.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos sritys Baltarusija skirstoma į šešias sirtis ir specialiąją Minsko sostinės sritį (skliausteliuose - administracinis centras):

Minsko sostinės sritis - administracinis centras: Minskas
Bresto sritis - administracinis centras: Brestas
Gomelio sritis - administracinis centras: Gomelis
Gardino sritis - administracinis centras: Gardinas
Mogiliovo sritis - administracinis centras: Mogiliovas
Minsko sritis - administracinis centras: Minskas
Vitebsko sritis - administracinis centras: Vitebskas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos geografija

Aukščiausias taškas: Dzeržinskio kalnas (346 m)
Žemiausias taškas: Nemunas (90 m).

Didžiausi miestai:

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos ekonomika

Infliacija: 28,2% (2004). Bedarbystė: 2,1% (oficialūs duomenys, 2004). Valiutos rezervas: 637 mln. USD (2004). Užsienio skola: 851 mln. USD (2001). Užimtumo struktūra: pramonė (41,9%), paslaugos (39,2%), žemės ūkis (18,9%). Pagrindiniai prekybos partneriai - buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis:

eksportas - 9,413 mlrd. USD (2004): Rusija 49,1%, Jungtinė Karalystė 9,4%, Lenkija 4,4%, Vokietija 4,2%, Nyderlandai 4,2% - 2003;
importas: 11,09 mlrd. USD (2003).

Šalies ūkis yra labai priklausomas nuo Rusijos.

Pramonė

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba (televizoriai, radijo imtuvai), chemijos (kalio, fosforo ir azoto trašų, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba) ir naftos chemijos pramonė; padangos, lengvoji pramonė (lino, vilnos audiniai), maisto pramonė (mėsos, pieno produktų gamyba, konservų ir kt. gamyba), medienos apdirbimo pramonė (baldų gamyba), popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija.

Kalio druskos (Soligorskas), naftos (daugiausia respublikos pietryčiuose), fosforitų, akmens druskos, metalų rūdos, durpių, statybos pramonės žaliavų (smėlis, molis) gavyba.

Minskas - pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas.

Elektros energijos gamyba (31,4 Twh, 1995 m., t.y. 3045 kWh/1 gyventojui) daugiausia šiluminėse elektrinėse.

Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai (avižos, kviečiai, grikiai), linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai (obuoliai). Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos demografija

Tautinė gyventojų sudėtis: gudai, taip pat rusai, lenkai, ukrainiečiai ir kt.

2003

Gyventojai pagal amžiaus grupes

0 - 14 metų

16,8%

15 - 64 metų

68,9%

virš 64 metų

14,3%

Natūralusis gyventojų augimas

Gimstamumas

10,18 gimimų/1000 gyventojų

Mirtingumas

14,05 mirčių/1000 gyventojų

Gyventojai pagal lytį

gimimo metu

1,05 vyr./mot.

iki 15 metų

1,04 vyr./mot.

15 - 64 metų

0,95 vyr./mot.

virš 64 metų

0,5 vyr./mot.

Naujagimių mirtingumas

Bendras

13,87 mirčių/1000 gimimų

berniukų

15,3 mirčių/1000 gimimų

mergaičių

12,56 mirčių/1000 gimimų

Vidutinė gyvenimo trukmė

Bendra

68,43 metų

Vyrų

62,54 metų

Moterų

74,6 metų

Kita Informacija

Valstybės Baltarusija

Gourt Home::Gourt :: Baltarusija