Gourt Home::Gourt :: Baltai
Baltai - indoeuropiečių tautos kalbėjusios ar kalbančios giminingomis baltų kalbomis arba tarmėmis.
Kitos reikšmės
Politiniame konktekste, ypač Vakaruose, baltais yra vadinami ne tik lietuviai ir latviai, tačiau ir estai, iš tikrųjų priklausantys ne baltams, bet ugrofinams. Dar viena žodžio "baltai" prasmė - Livonijos vokiečių savivardis (Deutsch-Balten).
Formavimasis
Baltų susiformavimo problema yra sudėtingas archeologijos, antropologijos, etnologijos, mitologijos, archeogenetikos ir istorinės lingvistikos klausimas. Pasak M.Gimbutienės, žalvario amžius buvo baltų, išplitusių nuo Baltijos iki Volgos "aukso amžiumi", o jie susiformavo dar anksčiau - su Kurganų kultūros invazija į Europą, nors dėl jų, kaip ir dėl indoeuropiečių susidarymo tebediskutuojama. Pastaruoju metu, remiantis naujausiais archeologiniais duomenimis, suformuota mokslinė teorija, teigianti, kad baltai yra autochtonai, t.y. prie Baltijos gyvena nuo poledynmečio, atkeliavus čia prabaltams iš Karpatų-Balkanų, Centrinės Europos ir Baltijos krantų, jų archeologinės kultūros vystėsi tolydžiai viena iš kitos, o įvairios neolitinės įtakos IV-II tūkstantmetyje pr. m. e. jų žemėse buvo ribotos (A.Girininkas).
Šios hipotezės, tiesa, niekaip nepatvirtina kalbiniai duomenys. Pirmiausia, pačios ide. prokalbės skilimas (vadinasi, ir indoeuropiečių migravimas) datuojamas ne anksčiau kaip V-IV tūkstantmečiu pr. m. e. Antra, Lietuvos, Latvijos ir buv. Prūsijos hidronimikoje nerandama jokių tų senųjų "europidų" buvimo pėdsakų, nėra jokių jų kalbos reliktų ir baltų kalbose. Lingvistų manymu, indoeuropiečiai prie Baltijos pasirodė tūkstantmečiu vėliau, ~2000 m. pr. m. e., ir susidūrė su čia jau gyvenusiais finais bei baigiamais asimiliuoti senaisiais europiečiais (M.Gimbutienė, K. Būga, Z.Zinkevičius, V.Toporovas). Vakarų baltų gentys pradėjo formuotis VI-V a. pr. m. e. Rytų baltų gentys pradėjo formuotis tūkstančiu metų vėliau nei vakarų baltai - apie V amžių. Tai dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenę ir panašiai kalbėję lietuviai, sėliai, žiemgaliai (maždaug tuo laiku atsirado ir pirmieji lietuvių tarminės diferenciacijos požymiai). Pirmosios žinios apie baltus siekia Herodoto laikus (V a. pr. m. e.). Aprašydamas skitų kaimynus, Herodotas mini budinus ir neurus; kaip spėjama, šie etnonimai galėję būti baltiški. 98 m. romėnas Publijus Kornelijus Tacitas pirmasis paminėjo Baltijos pajūrio gyventojus aisčius (Aestiorum gentes) veikale "Germania".
Genetika ir antropologinis tipas
Dauguma medžiotojų ir žvejų, atkeliavusių prie Baltijos po ledynmečio archeogenetikos duomenimis priklausė IX genetiniam žmonijos tipui(M173/M204 mutacijos)išplitusiam visoje Europoje dar prieš paskutiniojo apledėjimo pradžią. Staigus klimato pašaltėjimas prie Uralo viduriniame neolite, privertė ten gyvenusius VIII žmonijos grupės atstovus - finougrus patraukti į šiltesnes šiaurės vakarų Europos žemes, veikiamas Golfo srovės. Tai atspindėta greta egzistavusiose archeologinėse kultūrose Estijos teritorijoje, kur viršutiniuose senbuvių sluoksniuose yra palaipsniui įsivyravę ateivių kultūrų arealai. Ši genetinė komponentė lig šiol ryškiai atspindėta ir Lietuvoje genetine haplogrupe N3. Lietuvos moterys priskiriamos itin archajiškoms genetinėms Europos haplogrupėms ir jų pogrupiams -H,U,V,I siejamoms su paleolito Madleno, Svidrų kultūromis. Nedidelė dalis yra iš T,J grupių, paplitusių Artimuose Rytuose iš kur plito žemdirbystė. Antropologiniu požiūriu baltai yra europidai, jų tipažas būdingas centrinei Europai.
Baltų archeologinės kultūros
Prieš vienuolika tūkstančių metų, intensyviai tirpstant ir traukiantis ledynui, rytinį Pabaltijį apgyveno IX genetinės grupės, Rb1 pogrupio žmonės, kurių palikuonių esama ir tarp dabartinių gyventojų. Migracijos vyko Pabaltiju bei iš centrinės Europos, kur buvo įsigalėjusi archeologinė Madleno, vėliau Svidrų (pagal vietovės pavadinimą) kultūra. Gamtinio titnago šaltinių šiauriau Neries nėra, todėl akmens amžiuje Nemuno ir Kundos mezolitines (epipaleolitines) archeologines kultūras Pabaltijyje siejo titnago gabenimo maršrutai, nusitęsdavę šimtus kilometrų. Atkeliavus iš pietų pirmosioms Įbrėžtinės keramikos gamybos technologijoms iš šių kultūrų tolydžiai išsirituliavo neolitinės Nemuno ir Narvos kultūros, kurioms įtakos turėjo vėliau atnešta Virvelinės keramikos kultūra. Ji pajūryje persiklojusi su Nemuno bei Narvos kultūromis išsirituliavo į savitą, manoma nevienalytę Pamarių kultūrą, kuri pasak A. Girininko ten ir teišliko bei asimiliavosi, žymios įtakos vietiniams gyventojams nepadariusi. Maždaug 2-1.5 tūkst. pr. m. e. (žalvario amžiuje) Prūsų žemėse susidaro Vakarų Baltų pilkapių kultūra, o kituose plotuose nuo Baltijos iki Okos, Dono baseino, kuriuose aptikta baltiškų vietovardžių, buvo išplitusi Brūkšniuotosios keramikos kultūra bei jos lokalesni variantai. Rytų baltams archeologai priskiria Dauguvos-Dnepro, Okos-Volgos aukštupio (Fatjanovo), Volgos vidupio archeologinė kultūra (Balanovo), Juchnovo, Sosnicko, Milogrado kultūras. M.Gimbutienė šį laikotarpį netgi yra pavadinusi baltų aukso amžiumi.
Geležies amžiuje prasidėjus intensyviems migraciniams procesams ir karams, natūrali archeologinių kultūrų raida pradėjo trūkinėti. Prasidėjus gotų (gudų) invazijai, III a. sluoksniuose Kernavėje galima aptikti ir naujo tipo laidojimų - pilkapių, būdingų prūsams, o rytinių baltų arealo pietiniame pakraštyje III-IV a. susiformuoja gotams būdinga Černiachovo kultūra, kurią IV a. gale nušluoja hunai. Avarų gentims užplūdus centrinę Europą bei užpuolus antus, siejamus su slavais ( - Čekmonas, nors yra ir kitų nuomonių dėl antų etninio priklausomumo - siejami ir su baltais)) ir jų archeologine Prahos kultūra, pastaroji pasislenka į šiaurę ir V-VI pradeda vyrauti rytinių baltų pakraščiuose. VI-VIII amžių archeologiniuose sluoksniuose Smolensko srities piliakalniuose yra išlikę ženklūs deginimų ir tolesnės slavų ekspansijos pėdsakų. Tokiu būdu gotų ir hunų nusiaubtose žemėse išplitę piečiau gyvenę slavai netrukus sugebėjo nukariauti ir ilgainiui asimiliuoti rytinius baltus, tuo metu ir patys patirdami ženklią jų įtaką. Antrojo tūkstantmečio pradžioje jotvingius nukariavo ir daug jų fiziškai sunaikino slavai bei germanai, maždaug tuo pat metu vokiečių ekspansija palietė šiaurėje guvenusius baltus (kuršius, žiemgalius, sėlius, latgalius), taip pat prūsus. Tai nutraukė jų savitų archeologinių kultūrų natūralią raidą.
Dabartinės tautos ir gentys bei jų istorinės žemės
Dabartiniais laikais yra dvi baltų tautos - latviai ir lietuviai. Kitos baltų gentys arba išnyko arba susiliejo su šiomis dviem tautomis.
ir jau išnykusios gentys:
Taip pat žiūrėkite
Balten | Balts | Baltos | Balti | 발트족 | Balti | Baltarar | Baltiske folkegruppe | Bałtowie | Балты | Balti
"Baltai"