Azija

Azija, didžiausia pasaulio dalis (~30% viso sausumos ploto), čia gyvena apie 60% pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną. Ribos tarp Azijos ir Afrikos bei Azijos ir Europos žemynų nėra vienareikšmiškai apibrėžiamos. Nuo Amerikos Aziją skiria Beringo sąsiauris.

Geografija

Plotas ~44,4 mln. km². Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra: šiaurėje — Čeliuskino kyšulys (77°43' š. pl.), pietuose — Piajo kyšulys (1°16' š. pl.), rytuose — Dežniovo kyšulys (169°40' v. ilg.).

Šiaurėje Aziją skalauja Arkties, rytuose — Ramusis, pietuose — Indijos vandenynas, pietvakariuose — Atlanto vandenyno jūros (Viduržemio, Egėjo, Marmuro, Juodoji ir Azovo). Beringo sąsiauris skiria Aziją nuo Amerikos. Sueco sąsmauka jungia Aziją su Afrika(riba tarp jų eina Sueco kanalu).

Sutartine riba tarp Azijos ir Europos eina Uralo kalnų rytinėje papėdeje, Embos upe ir Kumos-Manyčo įduba (Kaukazas priskiriamas Azijai).

Azijos krantų ilgis ~70 600 km. Apie 8 mln. km² Azijos ploto tenka pusiasaliams ir >2 mln. km² — saloms.

Didžiausi pusiasaliai: Jamalo, Taimyro, Čiukčių, Kamčiatkos, Korėjos, Indokinijos ir Malakos, Indostano, Arabijos, M. Azijos.

Didžiausios salos: Š. Žemė, N. Sibiro, Vrangelio, Komandoro, Kurilų, Sachalino, Japonijos, Riukaus, Taivano, Chainano, Andamanų, Šri Lankos, Kipro.

Abs. aukščių atžvilgiu Azija — kontrastiškiausia pasaulio dalis. Joje yra aukščiausia pasaulio viršūnė Džomolungma (8848 m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, — Baikalo ežeras (gylis 1620 m), Negyvoji jūra (altitudė –395 m), ir sausa Turfano įduba (–154 m).

Reljefas

Azijos paviršiuje vyrauja kalnai ir plokščiakalniai, kai kurie užima ~3/4 viso ploto. Patys aukščiausi iš jų yra P., Centr. ir Vid. Azijoje. Azijos kalnai sudaro dvi didelias juostas. Pirmoji juosta prasideda nuo M. Azijos, Armėnijos, Irano kalnynų ir eina į rytus per Pamyrą, Karakorumą, Tibetą, ir aukščiausius Azijos kalnus — Himalajus, pasuka i p. ir p. r. ir Arakano kalnais pereina į Malajų salyną. Ties Pamyru nuo šios juostos į r. atsišakoja Kanlūno, Nanšano ir Cinlingo kalnagūbriai. Antroji juosta eina š.r. kryptimi per Tian Šanį, Pietų Sibiro kalnus (Altajų, Sajanus, Stano kalnyną), Stano kalnagūbrį, Džiugdžiūrą, Kolymos kalnyną iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurės vakaruose prie jos šliejasi Vidurio Sibiro plokščiakalnis, atsišakoja Čerskio ir Verchojansko kalnagubriai.

Tarp abiejų kalnų juostų plyti Centrinės Azijos aukštosios lygumos ir plokščiakalniai; iš rytų Centrinė Aziją supa Sinotibeto, Taichangšano, Janšano, D.Chingano kalnagūbriai. Azijos ritineme pakraštyje yra Koriakų kalnynas, Sichote Alino, Mandžiurijos-Korėjos, Nanlingo ir Anamo kalnai. Salų, juosiančių Ramiojio vandenyno pakraščio jūras, paviršius daugiausia kalnuotas. Indostano ir Arabijos pusiasalius užima Dekano ir Sirijos-Arabijos plokščiakalniai.

~1/4 Azijos ploto užima lygumos. Didžiausia lyguma — Vakarų Sibiro, pietuose pereinanti į Turano žemumą. Kitos lygumos užima jūrų pakrantes (Š.Sibiro, Janos-Indigirkos, Kolymos, Didžioji Kinijos) arba priekalnių įdubas (Mesopotamijos, Indo-Gango). Aukščiau iškilusios Centr. ir Vid. Azijos tarpukalnių lygumos (Kašgarijos, Džungarijos, Gobio, Caidamo, Ferganos).

Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo mezozojinės ir alpinės kalnodaros metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių denudacijos procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių neogene ir kvartere, erozijos ir nuosėdų kaupimosi. Sen. denudaciniai paviršiai geriausiai išliko Azijos kalnų vidinėse dalyse, Dekano, Sirijos-Arabijos, Vid. Sibiro plokščiakalniuose. Stipriausi neogeno ir kvartero vertikalieji judesiai buvo Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kopetdage, Ferganos kalnagūbryje, Tian Šanyje, Gisaro Alajuje. Intensyvi erozija daugelį sen. plokščiakalnių labai suskaidė; gilių tarpeklių yra Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kunlūne, V.Sajane, Stano kalnyne, Čerskio kalnagūbryje, Vakarų Azijos kalnynuose. Didelius Vid. ir Centr. Azijos plotus (ypač Chvangchės baseine) dengia liosas. Yra vadinamų bjauriųjų žemių (bedlendų), dykumose — eolinių, klinčių ir gipso paplitimo vietose - karstinių reljefo formų. Š.v. Azsija i š. nuo 60° š.pl. kvartere buvo apledėjusi. Į rytus nuo Chatangos upės buvo tik pavienių apledėjimo židinių. Kitose Azijos dalyse senovinių ledyninės kilmės reljefo formų yra aukštikalnėse. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo vulkanizmas. Sen. lavų paviršių ir magmos klodų intarpų yra Indostane ir Vid. Sibire. Dabar vulkanų daugiausia R. Azijos salose, Kamčiatkoje, Filipinuose, Didžiosiose ir Mažosiose Sundos salose.

Geologinė sandara

Žemės plutą Azijoje sudaro dvejopos struktūros: seniausi branduoliai — Sibiro plokštė (žemyno šiaurėje), Kinijos-Korėjos plokštė, Pietų Kinijos plokštė (rytuose), Indijos plokštė (pietuose), Arabijos plokštė (pietvakariuose; Afrikos platformos dalis) ir tarp jų ar atskirų jų dalių raukšlėtosios sritys. Sibiro plokštę iš p. ir v. juosia vėlyvojo proterozojaus ir ankstyvojo paleozojaus konjunkcijos zonos. Panašaus amžiaus yra Pabaikalė, Sajanai, Jenisėjaus kalvagūbris, Kuznecko Alatau, Kalnų Altajus, didesnioji Mongolijos Altajaus, Changajaus ir Tanu Olos dalis. Kaledonidų yra Centr. Kazachijoje, Tian Šanio šiaurėje, P.r. ir Centr. Kinijoje. Šių regionų nuogulos labai dislokuotos; gausu intruzijų. Tarp kaledonidų yra didelių tektoninių įdubų: Kuznecko, Minusinsko, Centr. Tuvos; jose susiklosčiusios kontinentinės nuogulos dislokuotos t.y. devone, karbone ir perme. Hercinidai eina plačiu lanku: Taimyras, Uralas, Kazachija, Salajyras, Altajus, Tian Šanis, Kunlūnas, Nanšanas. V.Sibire ir Turgajaus įlinkyje juos dengia horizontalūs mezozojaus ir kainozojaus sluoksniai. Mezozojinio Žemės plutos metu iškilo Verchojansko, Kolymos, Čiukčių p-lio, Sichote Alino, Indokinijos p-lio kalnai. Jų raukšles kerta granitų intruzijos. Tarp jų yra paleozojinių masyvų. Altajuje, Tian Šanyje ir kitur yra iškilusių paleozoidų. Kainozojaus metus vyko Alpių ir Himalajų kalnų formavimasis.

Naudingos iškasenos

- bgcolor="#FFD700"	Svarbiausios naudingosios iškasenos	Šalys ir teritorijos	-	Akmens anglis	Daugiausia yra Kazachijoje, Sibire, Kuznecko ir Minusinsko baseinuose, Kinijos rytuose, Indokinijos rytuose, Vid. Azijoje, Kansko-Ačinsko baseine, Tol. Rytuose, Vietname, Japonijoje, Sachaline.	-	Nafta	Užkaukazėje, V. Sibire, Turkmėnijoje, Mangyšlake, Pakaspijyje, Sachaline, Saudo Arabijoje, Kuveite, Irake, Irane, Kinijoje, Sumatroje, Indijoje, Japonijoje.	-	Gamtinės dujos	Uzbekijoje (Bacharos depresijioje), V. Sibiro žemumoje.	-	Geležies rūda	Kazachijoje (Kustanajaus sr.), Sibire (prie Angaros ir Ilimo, Aldano skyde), Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Indijoje.	-	Mangano, chromo rūda	Kazachijoje, Turkijoje, Filipinuose, Irane.

Kitos naudingosios iškasenos:

Nikelio — Sibire (ties Norilsku).

Vario rūdos — Kazachijoje (Džezkazgane, Kounrade), Japonijoje.

Polimetalų — Vid. Azijoje, Rūdineme (Altajuje), Japonijoje, Kinijoje, Mianmare, Vietname.

Žėručio — palei Baikalą (Sliudiankos kasyklos).

Boksito — Prie Krasnojarsko, Indijoje, Mianmare.

Alavo — R. Sibire, Tol. Rytuose.

Stibio, gyvsidabrio — Kinijoje.

Volframo — Mianmare, Tailande, Indonezijoje.

Aukso — pagal Aldano ir Lenos upę, Primorėje, Uzbekijoje, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje.

Akmens druskos — Sibire, Pakistane, Irake, Pakaspijyje.

Fosforitų — Karatau kalnyne, (Kazachijos pietuose).

Deimantų — Jakutijoje, Urale.

Klimatas

Azija įeina į visas Š. pusrutulio klimato zonas, o Malajų salynų p. pakraštys įsirerpia į pietų pusrutulį. Didesnioji Azijos dalis yra vid. juostoje, kurioje vyrauja vidutinis (vidutinių platumų) kontinentinis oras. Jūrinis oras iš Atlanto pasiekia Azija jau pavirtęs kontinentinių, o Ramiojio vand. įtaka jaučiama tik Azijos r. pakraštyje. Iš šiaurės kartais patenka arktinis oras; į žemyno gilumą jis neprasiskverbia, nes užstoja lygegriačių krypties kalnagūbriai.

Vid. juostoje žiemą, atšalus sausumai, virš Š. ir Centr. Azijos susuformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis (Azijos anticiklonas) su giedrais, šaltais ir be vėjo orais. Jos centras būna virš Mongolijos. Žemiausia temperatūra (iki –70°C — Š. pusrutulio šalčio polius) yra buvusi Azijos šiaurės rytuose (Verchojanske, Oimiakone).

Šalių sąrašas

Kai kurių šalių (Rusija, Egiptas, Turkija) tik dalis priklauso Azijai. Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžianas yra paminėti, bet galėtų būti laikomos Europos šalimis.

- bgcolor="#FFD700"	Šalis	gyv. tankumas	plotas	gyventojų	- bgcolor="#FFD700"		(žm./km²)	(km²)	(2002-07-01)	-	(KLR)	6 688	1 092	7 303 334	-		6 430	693	4 452 732	-		1 070	300	320 165	-		987	665	656 397	-		926	144 000	133 376 684	-		491	98 480	48 324 000	-		354	10 400	3 677 780	-		336	377 835	126 974 628	-		318	3 287 590	1 045 845 226	-		298	65 610	19 576 783	-		290	20 770	6 029 529	-		282	300 000	84 525 639	-		246	329 560	81 098 416	-		184	120 540	22 224 195	-		184	140 800	25 873 917	-		184	803 940	147 663 429	-	(Žemyninė dalis)	134	9 596 960	1 284 303 705	-		121	514 000	62 354 402	-		121	1 919 440	231 328 092	-		118	17 820	2 111 561	-		112	29 800	3 330 099	-		93	185 180	17 155 814	-		90	86 600	7 798 497	-		86	780 580	67 308 928	-		71	69 700	4 960 951	-		71	181 040	12 775 324	-		71	1 001 450	70 712 345	-		69	11 437	793 341	-		69	329 750	22 662 365	-		63	15 007	952 618	-		62	678 500	42 238 224	-		61	5 770	350 898	-		58	92 300	5 307 470	-		57	447 400	25 563 441	-		55	437 072	24 001 816	-		47	143 100	6 719 567	-		45	47 000	2 094 176	-		43	647 500	27 755 775	-		40	1 648 000	66 622 704	-		35	527 970	18 701 257	-		30	82,,880	2 445 989	-		24	236 800	5 777 180	-		24	198 500	4 822 166	-		13	212 460	2 713 462	-		12	1 960 582	23 513 330	-		9,6	488 100	4 688 963	-		8,5	17 075 200	144 978 573	-		6,2	2 717 300	16 741 519	-		1,7	1 565 000	2 694 432

Aukščiausios Azijos kalnų viršūnės

- bgcolor="#FFD700"	Kalnas	Aukštis (m)	-	Himalajai:	-	Džomolungma	8848	-	Kančendžanga	8585	-	Lhodzė	8545	-	Makalus	8470	-	Daulagyris	8221	-	Manaslus	8126	-	Nangaparbatas	8126	-	Anapurna	8078	-	Gosaintanas	8013	-	Karakorumas:	-	Čogoris	8611	-	Hidenas	8068	-	Brodas	8047	-	Gašerbrumas II	8035	-	Kunlūnas:	-	Ulugmuztagas	7723	-	Čung Karliktagas	7720	-	Hindukušas:	-	Tirč Myras	7690	-	Transhimalajai:	-	Aling Gangris	7315	-	Pamyras:	-	Ismailo Somoni viršūnė (buvusi Komunizmo)	7495	-	Korženevskajos viršūnė	7105	-	Tian Šanis:	-	Pergalės viršūnė	7439	-	Chan Tengris	6995	-	Kaukazas:	-	Elbrusas	5642	-	Dichtau	5203	-	Šchara	5068	-	Kazbekas	5033	-	Ušba	4700	-	Altajus:	-	Belucha	4506	-	Sajanai:	-	Munku Sardykas	3491

Žemynai | Azija

Asia | Âsie | 亞洲