Austrija

Austrijos Respublika - valstybė centrinėje Europos dalyje. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis.

Austrija ribojasi su:

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Austrijos istorija

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos teritorija buvo Romos imperijos, hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas.
Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą.

XVI-XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija buvo 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos - Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto taikos sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Abiejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Iki XVIII a. lyginant su aplinkinėmis šalimis Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose - gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją.

XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po Pirmojo pasaulinio karo pagal Sen Žermeno taikos sutartį, 1918 m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).

1918 m. Austrija tapo respublika, kuria išliko iki 1934 m., kai kancleris Engelbertas Dolfusas (Engelbert Dollfuß) įvedė diktatūrą.

1938 m. kovo 12 d. Austriją okupavo fašistinė Vokietija ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių - jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 gegužės 15 atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 spalio 26 buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Austrijos politinė sistema

Valstybės vadovas - prezidentas, renkamas šešeriems metams. Prezidentas skiria kanclerį. Austrijos parlamentas susideda iš dvejų rūmų - Bundesrat (64 federalinių žemių atstovai) ir Nationalrat (183 tiesiogiai renkamas narys).

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Austrijos žemės

Austriją sudaro 9 žemės, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės (skliausteliuose - administraciniai centrai):

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Austrijos geografija

Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantys beveik 80 % teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, - neilga Reino atkarpa, o šiaurėje - 350 km ilgio Dunojaus dalis. Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų - Vienos Miško (iki 800 - 900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.

Aukščiausias kalnas - Grosglokneris (Großglockner).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Austrijos ekonomika

Gyventojų ūkinė veikla:

Žemės ūkis - 3 %
Pramonė - 37 %
Aptarnavimo sfera - 60 %

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Austrijos demografija

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Austrijos kultūra

Iš Austrijos yra kilę daug garsių kompozitorių, tarp jų Volfgangas Amadėjus Mocartas (gimęs Zalcburge), Johanas Štrausas.

Kita Informacija

Nuorodos

Valstybės | Austrija

Gourt Home::Gourt :: Austrija