Auditas– ūkio subjekto patikrinimas, analizė, įvertinimas.

Audito atsiradimas

Ypatingai XIX a. pradėjo steigtis daug akcinių bendrovių. Akcinių bendrovių vadovai kartu su buhalteriais specialiai atskaitomybėje nurodydavo padidintą savo vadovaujamų akcinių bendrovių vertę ir pelną siekdami daugiau pritraukti kapitalo. Tą kapitalą kartais tiesiog pasisavindavo.

Kas kart bankrutuojant akcinėms bendrovėms valstybės, akcinių bendrovių vadovai ir akcininkai pradėjo siekti kontroliuoti akcinių bendrovių atskaitomybę.

Laikoma, kad auditas atsirado Didžiojoje Britanijoje. Tenai svarbiausiose uostose pradėjo veiklą viešai samdomi buhalteriai. Jie daugiausiai tik tvarkydavo apskaitą, žinoma, gerai užsirekomendavusio buhalterio samdymas kažkiek pakeldavo pasitikėjimą fiziniu asmeniu ar akcine bendrove.

Galiausiai reiškinys, kaip auditas susiformavo XIX a. pabaigoje. Tada kaip tik padaugėjo bendro kapitalo įmonių, skolinimasis. Tada norint pritraukti kapitalą praktiškai buvo privaloma pateikti auditorių patvirtintą savo finansinę atskaitomybę. Pirma atskaitomybę tvirtinantys buhalteriai buvo vadinami viešaisiais buhalteriais (angl. – public accountants), o vėliau pradėti vadinti auditoriais (angl. – auditors). Galiausiai jie pradėjo kurti įvairias profesines sąjungas, reikalauti valstybių įteisinti jų veiklą, reikalauti, kad asmenys norintys užsiimti auditine veiklą tam gautu leidimus, praeitu kvalifikacinį patikrinimą.

Pirmosios profėsinės buhalterių organizacijos pradėjo kurtis (Škotijoje). Audito atsiradimo data laikoma 1854 m. spalio 23 d., kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkasis statusas (angl. – royal charter), o jos nariai pradėti vadinti privilegijuotais auditoriais ([[anglų kalba|angl. – chartered accountants).

Škotijos buhalterių pavyzdžių greitai pasekė ir Anglijos buhalteriai, paskui tai paplito ir kituose pasaulio šalyse. Buhalterių sąjungos buvo vadinamos skirtingai.

Iki XX a. pradžios buvo įkurtos tokios buhalterių organizacijos:
1854 m. – Edinburgo buhalterių sąjunga.
1855 m. – Glazgo buhalterių ir ekspertų sąjunga.
1867 m. – Aberdyno buhalterių sąjunga.
1870 m. – Anglijos ir Velso privilegijuotų buhalterių institutas.
1880 m. – Kanados privilegijuotų buhalterių institutas.
1886 m. – Australijos privilegijuotų buhalterių institutas.
1887 m. – Australijos buhalterių sąjunga.
1887 m. – JAV diplomuotų viešų buhalterių institutas.
1888 m. – Airijos privilegijuotų buhalterių institutas.
1891 m. – Anglijos diplomuotų buhalterių privilegijuotoji asociacija.
1894 m. – Naujosios Zelandijos buhalterių sąjunga.
1895 m. – Olandijos registruotų buhalterių institutas.

Rusijoje 1894 m. buvo iškelta prisiekusių buhalterių instituto įkūrimo idėja, parengti dokumentai prisiekusių buhalterių institutui steigti, bet deja iki revoliucijos jis taip įkurtas ir nebuvo.

Audito privalomumas

Įvairiose pasaulio valstybėse dalis įmonių privalomai turi pateikti savo atskaitomybės auditinį patvirtinimą. Tai dažniausiai registruotos akcijų biržoje, bendro kapitalo, galinčios imti paskolas, leisti vertybinius popierius. Taip pat įmonės atskaitomybės auditoriaus patvirtinimo reikalauja ir kai kurios valstybinės institucijos suteikiančios kokius tai leidimus. Į auditinį patikrinimą įmonių vadovų žiūrima skirtingai. Vieni siekdami išlaikyti akcininkus ir pakelti pasitikėjimą įmonę, patvirtinti atskaitomybę samdosi garsias audito paslaugas teikiančias įmones, kiti – daugiausiai kelis ar net vieno akcininko įmonių vadovai, kuriem nereikia išlaikyti akcininkų ir net neplanuojantys imti paskolas samdosi auditorius tik dėl to, kad tai reikalaują valstybė. Dažniausiai tai būna laisvai samdomas, mažai žinomas, auditoriaus licenziją turintis auditorius ir žinoma mažiausiai imantis už savo paslaugas.

Audito rūšys

Pagrindinė audito funkcija buvo atskaitomybės patvirtinimas. Vėliau, o gal ir tuo pačiu metu kai auditoriai atlikdavo auditus, jie kartu konsultuodavo ūkio subjektų vadovus ir darbuotojus apie apskaitą ir kitais klausimais. Palaipsniui auditorių konsultavimo reikšmė išaugo ir atsirado kitos auditorių veiklos sritys. Dažniausiai audito skirstymas:

1. Finansinį auditą – tikrina atskaitomybę.
2. Valdymo auditas – tikrina, analizuoja ir vertina vidinę ūkio subjekto veiklą.
3. Veiklos auditas – tikrina, analizuoja ir vertina ūkio subjekto išorinius veiksmus.

Autito atlikėjai

Dažniausiai audito atlikėjai klasifikuojami taip:

1. Išorinis auditas – atlieka audito įstaigos ir laisvai samdomi auditoriai. Pagrindinis jų uždavinys patvirtinti atskaitomybę, taip pat pateikti paaiškinimus visokiais, tame tarpe ir apskaitos klausimais.
2. Vidaus auditas – atlieka pačiame ūkio subjekte įsteigta audito tarnyba ar auditorius. Pagrindinis uždavinys analizuoti ir vertinti ūkio subjekto kuriame jis dirba valdymą ir veiklą. Taip pat atlieka ir finansinį auditą.
3. Valstybės auditas – atlieka valstybės įsteigtos įstaigos darbuotojai. Atlieka valstybinių įstaigų valdymo ir veiklos auditą. Taip pat atlieką ir finansinį, tame tarpe ir asignavimų valdymo auditą.

Auditas Lietuvoje

Lietuvoje padėjo kurtis privačios įmonės ir akcinės bendrovės. Taip pat atsirado ir nesąžiningų verslininkų, todėl Lietuvos vyriausybė 1991 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą “Dėl auditorių veiklos organizavimo”. Jame buvo nurodyta, kas gali būti auditoriumi ir kokias paslaugas teikti (tikrinti, konsultuoti), kokiose įmonėse ir kas negali atlikti audito (turi privačių įsipareigojimų, dirba valdžios organuose, yra įmonės akcininkas), nurodyta teisė netvirtinti neteisingos atskaitomybės, nurodyta auditoriaus atsakomybė, patvirtinta komisija, kuri įpareigota teikti auditoriaus kvalifikaciją. Kuri tai laiką auditinis patikrinimas nebuvo privalomas ir nesąžiningi verslininkai ar tiesiog neleisdavo atlikti auditinio patikrinimo savo vadovaujamuose įstaigose ar kviesdavosi audito įstaigas ar auditorius atlikti tik tų sričių auditą, kuriuose nebuvo piktnaudžiavimų. 2000 m. vasario 7 d. nutarimu buvo nurodyta įsteigti auditoriaus pareigybę ar tarnybą valstybinėse įstaigose ir apskričių viršininkų administracijose. Jame buvo nurodyta, kad jei įstaigoje dirba mažiau kaip 300 darbuotojų steigiama auditoriaus pareigybė, jei dirba daugiau kaip 300 darbuotojų steigiama audito tarnyba. Nuo 2000 m. spalio 26 d. nutarimu buvo nurodyta, kad įstaigose iki 100 darbuotojų auditinį patikrinimą atlieka įstaigos steigėjas, įstaigose kur dirba nuo 100 iki 300 darbuotojų steigiama auditoriaus pareigybė, jei įstaigoje dirba daugiau kaip 300 darbuotojų steigiama audito tarnyba.

Auditas

Аўдыт | Auditoria | Audit | Audit | Auditoría | Audit | Audit | 監査 | Audyt | Audit | Аудит | Kiểm toán | 審計