- align="center" | Anglų kalba (English) | - | Kalbama | Jungtinė Karalystė, JAV, dar 103 šalys | - | Kalbančiųjų | 340 milijonų (gimtoji kalba) | - | Vieta pasaulyje | 3 | - | Kilmė | Indoeuropiečių | - | Valstybinė kalba | - | Valstybinė kalba | Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, kitos šalys | - | Kalbos kodai | - | ISO 639-1: | en | - | ISO 639-2: | eng | - | SIL: | ENG |
|---|
Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca iš šio statuso išstumdama prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.
Skiriama senoji (V—XI a.), vidurinė (XI— XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).
Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į keltų (britų ir gėlų) gyvenamą Britaniją iš Europos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai:
Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.
Naujoji anglų kalba remiasi Londono tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus Škotiją) kaip rašto kalba.
Anglų kalba - analitinė. Gausu pagalbinių žodžių, maža galūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami žodžių tvarka. Yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir objektyvinis linksnis, kuris yra datyvo, akuzatyvo ir abliatyvo junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi linksniais, parodo prielinksniai. Žodžio vieta sakinyje griežta.
Žodyne daug prancūzų, lotynų, skandinavų ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archaiška, nutolusi nuo tarimo.
XVII – XIX a. paplito Didžiosios Britanijos kolonijose. Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu.
Anglų kalba yra didelės dalies gyventojų gimtoji kalba šiose šalyse:
Engels (taal) | Englische Sprache | እንግሊዝኛ | Idioma anglés | Nīwu Englisc sprǣc | لغة إنجليزية | ܥܢܓܠܝܼܙܝܼ | Inglés | İngilis dili | Ангельская мова | Английски език | Saozneg | Engleski jezik | Anglès | Angličtina | Акăлчан чĕлхи | Saesneg | Engelsk (sprog) | Englische Sprache | Αγγλική γλώσσα | English language | Angla lingvo | Idioma inglés | Inglise keel | Ingeles | زبان انگلیسی | Englannin kieli | Anglais | Ingelsk | Béarla | A' Bheurla | Lingua inglesa | 𐌰𐌲𐌲𐌹𐌻𐌰𐍂𐌰𐌶𐌳𐌰 | અંગ્રેજી ભાષા | אנגלית | अंग्रेज़ी | Engleski jezik | Angol nyelv | Անգլերեն | Anglese | Bahasa Inggris | Pagsasao nga English | Angliana linguo | Enska | Lingua inglese | ᖃᓪᓗᓈᑎᑐᑦ | 英語 | glibau | Basa Inggris | ინგლისური ენა | 영어 | Zimanê îngilîzî | Sowsnek | Lingua Anglica | Englesch | Ingels | Lingɛlɛ́sa | Angļu valoda | Anglisy fiteny | Англиски јазик | Bahasa Inggeris | Inglestlahtoli | Lengua ngrese | Engelsche Spraak | Ingels | Engels | Engelsk språk | Engelsk språk | Angliais | Bilagáana bizaad | Anglés | Englisch | Āngalabhāsā | Język angielski | Língua inglesa | Lingua englaisa | Limba engleză | Английский язык | Lingua ngrisa | Inglis leid | Eaŋgalsgiella | Engleski jezik | English language | Angličtina | Angleščina | Gjuha Angleze | Енглески језик | Senyesemane | Engelska | Kiingereza | ஆங்கிலம் | ภาษาอังกฤษ | Iňlisçe | Wikang Ingles | Tok Inglis | İngilizce | ئىنگلىز تىلى | Англійська мова | Tiếng Anh | IsiNgesi | 英语 | Eng-gí | 英語
This article is licensed under the GNU Free Documentation License.
It uses material from the
"Anglų kalba".
Home Page • arts • business • computers • games • health • hospitals • home • kids & teens • news • physicians • recreation• reference • regional • science • shopping • society • sports • world