Anglų kalba

Indoeuropiečių
Germanų
Vakarų germanų
Anglų-fryzų

- align="center"	Anglų kalba (English)		-	Kalbama	Jungtinė Karalystė, JAV, dar 103 šalys	-	Kalbančiųjų	340 milijonų (gimtoji kalba)	-	Vieta pasaulyje	3	-	Kilmė		-	Valstybinė kalba		-	Valstybinė kalba	Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, kitos šalys	-	Kalbos kodai		-	ISO 639-1:	en	-	ISO 639-2:	eng	-	SIL:	ENG

Anglų kalba - germanų kalbų grupės kalba. Vartojama D. Britanijoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, iš dalies Airijoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų.

Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca iš šio statuso išstumdama prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.

Istorija

Skiriama senoji (V—XI a.), vidurinė (XI— XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).

Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į keltų (britų ir gėlų) gyvenamą Britaniją iš Europos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai:

anglų, kuri skirstoma į du padialekčius:
- Nortumbrijos - į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki vikingų invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas
- Mersijos
saksų
jutų

Nuo VI a. pab. pasipildė lotyniškais žodžiais. Lotynų abėcėlė išstūmė germanų rašmenis - runas. XI a. sustiprėjo skandinavų kalbų įtaka. Senoji anglų kalba - turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių.

Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.

Naujoji anglų kalba remiasi Londono tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus Škotiją) kaip rašto kalba.

Struktūra

Anglų kalba - analitinė. Gausu pagalbinių žodžių, maža galūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami žodžių tvarka. Yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir objektyvinis linksnis, kuris yra datyvo, akuzatyvo ir abliatyvo junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi linksniais, parodo prielinksniai. Žodžio vieta sakinyje griežta.

Žodyne daug prancūzų, lotynų, skandinavų ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archaiška, nutolusi nuo tarimo.

XVII – XIX a. paplito Didžiosios Britanijos kolonijose. Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu.

Paplitimas

Anglų kalba yra didelės dalies gyventojų gimtoji kalba šiose šalyse:

Europoje
- Čenelio salose (Channel Islands; kartu su prancūzų kalba)
- Velse (kartu su valų kalba)
- Gibraltare (kartu su ispanų kalba)
- Anglijoje
- Airijoje (kartu su gėlų kalba)
- Meno saloje
- Škotijoje (kartu su škotų gėlų kalba)
JAV
Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje
Kai kuriose Afrikos, Pietų Amerikos ir Karibų salų šalyse

Anglų kalba Lietuvoje

Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tik XIX amžiaus pradžioje Vilniaus universitete. Amžiaus pabaigoje JAV išleistos pirmosios mokomosios knygos - 1875 metais parengtas M. Tvarausko žodynas Tłumoczius arba Słownikas angielckaj-lietuwyszkas ir lietuwyszkaj-angielskas, 1903-1905 metais A. Lelio žodynai. Vėliau gramatikos ir žodynai ruošti VDU dėstytojų. 1962 metais Vilniaus universitete įkurta Anglų kalbos katedra (vėliau - Anglų filologijos), anglų kalba pradėta dėstyti daugelyje aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Po nepriklausomybės atkūrimo anglų kalbą mokytis pasirenka 80% visų moksleivių.

Nuorodos