Abiejų Tautų Respublika

**Rzeczpospolita Obojga Narodów**
**Regnum Serenissima**

Žečpospolitos herbas

Žečpospolitos teritorija apie 1619 Valstybinė kalba: lenkų, lotynų Pagr.religija: Romos katalikų Sostinė: Krokuva (iki 1596)
Varšuva (nuo 1596) Didžiausias miestas: Gdanskas, vėliau Varšuva Plotas: apie 1 mln. km² Gyventojų: apie 11 mln. Laikotarpis: 1569 - 1795 Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów; lot. Regnum Serenissima Poloniae; baltarus. Рэч Паспалі́тая) - po Liublino unijos susikūrusi federacinė monarchija, susidėjusi iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Valstybė pratęsė nuo 1386 m. buvusią Lietuvos ir Lenkijos personalinę uniją ir gyvavo nuo 1569 m. iki 1795 m.. Tuo metu tai buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek ir pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje, daugiau nei du amžius atlaikiusi Teutonų ordino, mongolų (totorių), rusų, Osmanų bei švedų agresiją.

Abiejų tautų respublikos politinė sistema unikali - tai buvo modernios demokratijos bei federacijos pradmenys, o valstybės konstitucija buvo antroji pagal senumą rašytinė konstitucija pasaulyje.

Istorija

Valstybės susikūrimas

Valstybės susijungimas įvyko 1569 metais pasirašius Liublino uniją. Lietuvos istorikų Liublino unija dažnai vertinta neigiamai, nes kartus su ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko didelės dalies teritorijos, kuri perduota Lenkijos karalystei.

Valstybės raida XVI-XVII amžiuje

Po Žygimanto Augusto mirties 1572 metais, buvo padaryti svarūs valstybės valdymo sistemos pakeitimai, įteisinę daugiau galių bajorams (šlėktoms) bei įtvirtinę renkamąją monarchiją. XVII amžius lenkų laikomas "aukso amžiumi". Tuo metu Seimas tvirtai valdė šalį, išvengė bereikalingų karinių konfliktų, atlaikė rusų ir švedų invaziją, o vienu metu net perėmė Maskvos kunigaikštystės valdymą.

Tuo pačiu XVII amžiuje įsivyravo anarchija, išryškėjo daug vidinių problemu, šalis tapo mažiau atspari išorinei įtakai. Svarbiausi valstybės sprendimai galėjo būti priimami tik tam pritarus iš didikų ir bajorų atstovų sudarytame seime. Seimo sprendimai buvo priimami tik visiems atstovams pritarus, dėl to Seimų sesijos užtrukdavo labai ilgai, kartais ilgiau negu parą. Karalius taip stengdavosi nuvarginti atstovus ir taip priimti sau naudingus sprendimus. Teoriškai kiekvienas į seimą išrinktas atstovas galėjo nutraukti Seimo darbą pareiškęs protestą ir išėjęs iš posėdžių salės. Ši bajorų teisė vadinta liberum veto. Faktiškai taip pasielgti galėjo tik kurio nors didko paramą turintis bajoras, nes buvo atvejų, kai bandymai paskelbti liberum veto buvo sulaikomi jėga.

1655-1660 Abiejų Tautų Respubliką (išskyrus nedidelę teritoriją pietuose, prie Turkijos sienos) buvo užėmusi Švedija ir Rusija (vadinamasis "švedų tvanas").

Saksų dinastija. Konfederacijų laikotarpis

(...) Po Augusto II-ojo bajorai nusprendė jokių užsieniečių neberinkti. Buvo reikalaujama, kad išvyktų austrų ir rusų atstovai. 1733 m. rugsėjo 12 d. valdovu išrinktas Stanislovas Leščinskis. 1733 m. spalio 17 d. Stanislovas I-asis paskelbė karą Augusto III-ojo šalininkams.

Abiejų Tautų Respublikos padalinimai

Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Buvo bandoma vykdyti reformas ir 1791 metais buvo sudaryta Konstitucija, tačiau buvo jau per vėlu ir per trejus padalijimus (1772, 1793, 1795) visa valstybė pateko kitų valstybių (Rusijos imperija, Prūsijos karalystė, Austrijos imperija) įtakon.

Valdovai

Kaimyninės valstybės

Lietuvos istorija