Šlapimo pūslė (lot. vesica urinaria) - neporinis šlapimo šalinimo sistemos organas, į kurį iš inkstų šlapimtakiais atiteka šlapimas ir čia kaupiamas. Šlapimo pūslę su išore jungia šlaplė.

Histologija

---

Šlapimo pūslės sienelė stora, ypač storas jos raumeninis sluoksnis. Jos vidinis paviršius labai raukšlėtas, jį dengia daugiasluoksnis pereinamasis epitelis iš 6-8 ląstelių eilių. Sienelei įsitempus epitelis pavirsta dvieiliu. Po epiteliu eina storas jungiamojo audinio sluoksnis. Raumeninis sluoksnis sudarytas iš trijų lygiųjų raumenų sluoksnių: vidinio ir išorinio išilginių ir vidurinio žiedinio. Pūslės dugne vidinis išilginis raumenų sluoksnis sustorėja, o iš žiedinio sluoksnio šlapimo pūslės atsivėrimo į šlaplę srityje susidaro sfinkteris. Šlapimo pūslės sienelėje yra tankūs kraujagyslių ir limfagyslių tinklai bei juntamųjų nervų skaidulų.

Ligos

---

• Šlapimo pūslės akmenligė;
• Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas);
• Šlapimo pūslės tuberkuliozė;
• Šlapimo pūslės vėžys.

Močový měchýř | Pledren | Harnblase | Urinary bladder | Vejiga urinaria | Virtsarakko | Vessie | שלפוחית השתן | 膀胱 | Urineblaas | Urinblære | Pęcherz moczowy | Bexiga | Мочевой пузырь | Močový mechúr | Urinblåsa | 膀胱