Čekija

Čekijos Respublika - valstybė Vidurio Europoje. Respublika ribojasi su Lenkija šiaurėje, Vokietija - šiaurės vakaruose ir vakaruose, Austrija pietuose bei Slovakija - rytuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Čekijos istorija

Čekijos teritorija apgyvendinta prieš 26 000 metų, nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. čia atsikėlė lužitėnų kultūros gentys, IV a. pr. m. e. atsikėlė keltų gentys, vėliau germanai (markomanai). V-VI a. Moravijoje apsigyveno avarai, o Bohemijoje slaviškos čekų gentys. 623-659 teritorija priklausė Samo slaviškai valstybei

Čekų žemės apjungtos IX a. gale. Vėliau gyvavo Bohemijos karalystė, bet palaipsniui prarado savo galią ir pateko Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtin.

Po Pirmojo pasaulinio karo čekai kartu su slovakais susijungė ir sukūrė bendrą nepriklausomą Čekoslovakijos valstybę 1918 metais, kuri buvo suskaldyta po Miuncheno susitarimų . Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtakon. Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir po taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 metų sausio 1 dieną valstybės draugiškai padalintos į Čekijos ir Slovakijos respublikas.

Čekija įstojo į NATO 1999 metais, į Europos Sąjungą - 2004.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Čekijos politinė sistema

Valstybė pagal 1992 metų konstituciją - respublika, valstybės vadovas - prezidentas, jis taip pat ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentą renka parlamentas penkerių metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia - Parlamentas, sudarytas iš aukštųjų rūmų - Senato ir žemųjų - Deputatų rūmų (Poslanecka Snemovna). Į abejus rūmus nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose - 81 senatorius 6 metų kadencijai (trečdalis sudėties atnaujinama kas dvejus metus), 200 žemesniųjų rūmų narių - 4 metų kadencijai. Vykdomoji valdžia - Ministrų Taryba, atskaitinga Deputatų Rūmams.

Savivalda - municipalinės tarybos, renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema.

Svarbiausios politinės partijos:

Čekijos socialdemokratų partija
Čekijos ir Moravijos komunistų partija
Demokratinė piliečių partija
Krikščionių demokratų sąjunga-Čekoslovakijos liaudies partija
Laisvės sąjunga-Demokratinė sąjunga

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Čekijos kraštai

Čekija suskirstyta į 13 kraštų (kraj), ir vieną sostinės teritoriją* (hlavní město):

Pietų Moravijos kraštas (Jihomoravský kraj)
Vidurio Čekijos kraštas (Středočeský kraj)
Hrades Královės kraštas (Královéhradecký kraj)
Vysočinos kraštas (Kraj Vysočina)
Karlovy Varų kraštas (Karlovarský kraj)
Libereco kraštas (Liberecký kraj)
Moravijos-Silezijos kraštas (Moravskoslezský kraj)
Olomouco kraštas (Olomoucký kraj)
Pardubicės kraštas (Pardubický kraj)
Pilzeno kraštas (Plzeňský kraj)
Prahos kraštas* (Hlavní město Praha)
Pietų Čekijos kraštas (Jihočeský kraj)
Úsčio kraštas (Ústecký kraj)
Zlino kraštas (Zlínský kraj)

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Čekijos geografija

Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje.

Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras: Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą ir Juodąją jūrą. Pagrindinės upės (skliaustuose - ilgis Čekijoje):

Elbė (370 km)
Vltava (433 km)
Morava (246 km)
Oderis (136 km)

Aukščiausias taškas- Snežka (1602 m)

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Čekijos ekonomika

Čekija - pramoninė agrarinė valstybė. Svarbiausi naudingi ištekliai - bitumingos ir rusvosios anglys, lignitas. Vienos-Moravijos rajone išgaunama nafta. Taip pat kasamas kaolinas, urano rūda, grafitas, kvarcinis smėlis. 54% teritorijos užima žemės ūkio naudmenos.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Čekijos demografija

Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 proc. 2003 m. apskaičiavimais). Čekijoje yra vienas mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklis.

Po 1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausi vokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška. 2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų - čekai, 1,8 proc. slovakai, yra vokiečių (0,4%), romų (0,1%), vengrų, ukrainiečių ir lenkų (0,5%) mažumos. 3,6% gyventojų laiko save moravais, 0,1% - sileziečiais. Pagal tikėjimą dauguma (59%) yra netikintys, 27% - Romos katalikai, 1,2% - protestantai.

Tankiasiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai - pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²).

Miestuose gyvena apie 74% visų gyventojų. Didžiausi miestai:

Miestas	Gyventojų (2003)
Praha	1 169 800
Brno	376 400
Ostrava	317 700
Pilzenas (Plzeň)	164 900
Olomoucas	102 900
Liberecas	99 600
Česke Budejovicai (České Budějovice)	98 600
Hradec Kralove (Hradec Králové)	97 500
Ūstis prie Labės	96 200
Pardubicė	90 700

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Čekijos kultūra

Čekija ir Lietuva

Čekai nuo XIII a. pradžios dalyvavo kryžiaus žygiuose į Prūsijos ir Lietuvos žemes. 1329 kryžiaus žygio į Žemaitiją metu pagrindinė kariuomenė, vadovauta Jono Liuksemburgo, sudaryta iš čekų.

Apie 1380 Čekijoje (Prahos universitete) studijavo pirmieji lietuviai. 1397 metais karalienė Jadvyga Prahos universitete įkūrė Lietuvių kolegiją. Žalgirio mūšyje lietuviams padėjo čekų algininkų daliniai. 1471-1526 metais Čekiją valdė Jogailaičiai.

XIX amžiuje čekų tautinis judėjimas darė įtaką lietuvių tautiniam judėjimui, o čekų abėcėlės raidės ž, č, š įsitvirtino lietuviškoje abėcėlėje. 1883 m. J. Basanavičius besitobulindamas Prahoje parengė pirmąjį Aušros numerį.

Po Čekoslovakijos padalijimo (1993 sausio 1), Lietuva pripažino Čekiją 1993 m. sausio 5 d., kitą dieną užmegzti diplomatiniai santykiai.

Valstybės Čekija

Gourt Home::Gourt :: Čekija